Socialiniai pokalbiai. Kun. K. Dvareckas apie priklausomybes: „Tikriems draugams nereikėtų laukti iki paskutinės stadijos“ 

Pašnekovai akcentuoja, kad Lietuvoje vis dar skiriasi visuomenės požiūris į paskiras priklausomybes. Pavyzdžiui, alkoholio priklausomybė daug labiau toleruojama nei narkotikų priklausomybė, o piktnaudžiavimo vaistais daugelis apskritai nesuvokia kaip priklausomybės.

„Lietuvių sąmonėje vaistai yra gėris. Daugelis skubėdami gyventi, kitaip tariant, eikvodami save, o ne gyvendami taip, kaip derėtų, puoselėjant save, tikrai griebiasi medikamentų, galvodami, kad tai yra išeitis, ir tą kartą jie pasiekia trokštamą efektą. Aišku, kaip ir visų priklausomybių vienas iš veiksnių yra kintanti tolerancija. Pradžioje užteko vienos tabletės arba vieno bokalo šalto alaus, o dabar jau trijų ar keturių neužtenka. Sunkiai protu suvokiama, kiek žmogaus organizmas gali pakelti“, – apie vaistų priklausomybę pasakoja kun. K. Dvareckas. 

Laidos vedėjas D. Puslys klausė pašnekovų, kada galima su priklausomais žmonėmis kalbėtis apie jų piktnaudžiavimą vienomis ar kitomis medžiagomis. Juk dažnai priimta sakyti, kad žmogus pats turi susivokti, jog serga – tam, kad galėtų pagyti. Anot kun. K. Dvarecko, paties žmogaus susivokimas yra svarbus pasveikimo keliui, tačiau taip pat svarbus visuomenės, draugų, aplinkos indėlis. 

„Nežinau, ar reikia laukti, kada žmogus susivoks. Jis gali numirti nesusivokęs. Juk vis tiek gyvename bendruomenėse: šeimose, kaimynystėse, darbovietėse. Jeigu žmogus pradeda piktnaudžiauti alkoholiu, tai bičiuliams, jeigu jie yra tikri draugai, nereikėtų laukti iki paskutinės stadijos. Man atrodo, kad kaip visuomenė galėtume būti drąsesni: nelaukti tolesnių stadijų, kai jau ir pasekmės daug didesnės. Žinoma, sveikimui būtina, kad pats žmogus pripažintų, bet iki to galima prieiti“, – laidoje pasakoja kunigas.

Anot dvasininko, dalis profesijų, ypač susijusių su pagalba kitiems žmonėms, yra rizikos grupėje susirgti įvairiomis priklausomybės ligomis, tačiau netgi žinodami šias rizikas mes, kaip visuomenė, nesistengiame padėti priklausomiems žmonėms. Jų priklausomybė ir mūsų žinojimas apie šią ligą gali tapti jų darbo netekimo priežastimi. Organizacijos „Tai aš“ vadovas skatina mus kaip visuomenę elgtis sąžiningai tokių žmonių atžvilgiu: jeigu iš jų prašome didesnės empatijos, didesnio rūpinimosi mumis, tai galbūt galėtume jais taip pat labiau pasirūpinti ir atleisti paklydimus. 

Daugiau apie įvairių medžiagų priklausomybę, mūsų požiūrį ir tai, ką galėtume pakeisti – socialinių pokalbių laidoje.

Socialinės problemos ir sunkumai lydi žmogų visais laikais ir visame pasaulyje. Šiuo pokalbių ir diskusijų ciklu siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į socialiai pažeidžiamas žmonių grupes, atskleisdami preventyvinių programų aktualumą, palaikymą ir plėtrą. Tai reali galimybė savo rankomis ir širdimi paliesti pačias giliausias ir skaudžiausias opas, suprasti ir pažinti žmones bei jų gyvenimo istorijas. Diskusijose dalyvauja asmeniškai skurdą, prievartą, izoliaciją ar socialinę atskirtį patiriantys asmenys, taip pat pagalbą įvairiose organizacijose teikiantys specialistai ir dvasiniai vadovai.

Diskusijų dalyviai dalijasi savo gyvenimo patirtimi ir įžvalgomis. Geresnis išmanymas apie skirtingas socialinės rizikos situacijas ir kelius, kaip į jas patenkama, sudaro prielaidas kiekvienam žmogui imtis iniciatyvos ir pilietinio aktyvumo, atkreipiant dėmesį ir sprendžiant visuomenėje kylančius klausimus, susijusius su socialinės atskirties situacijomis.

Geresnis socialinėje atskirtyje gyvenančių asmenų pažinimas padeda gerbti socialinę įvairovę ir kitų žmonių pasirinkimus.