Socialiniai pokalbiai. Nemokame bendradarbiauti, ir dėl to kenčia vaikai gatvėje

Pokalbyje aptariamos socialinių darbuotojų patirtys susiduriant su gatvės vaikais, visuomenės požiūris į juos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka. 

„Dažnai gatvė ir joje būnantys vaikai visuomenės yra vertinami kaip didelis blogis, tačiau mūsų, socialinių darbuotojų, požiūriu taip nėra. Gatvėje būriuojamasi ir dėl paslaugų bei pramogų trūkumo. Kai paprašau kitų žmonių apibūdinti, kokius jie įsivaizduoja jaunuolius gatvėje, jie dažniausiai apibūdina juos kaip apsvaigusius, agresyvius, nešvarius. Mes kas dieną susitinkame su labai įvairiais žmonėmis: tiek vaikais, tiek merginomis, tiek vienišomis mamomis, tiek benamiais jaunuoliais. Gatvė yra mūsų visuomenės atspindys“, – apie savo patirtį dirbant su jaunuoliais, būnančiais gatvėje, pasakoja K. Laureckis. 

Jis socialinius darbuotojus apibūdina kaip pasitikėjimo kūrimo ekspertus, būtent jie gali atsakyti į klausimą, kaip užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį. Anot laidos pašnekovo, reikia daug laiko norint suprasti ir prisijaukinti jauną žmogų.

„Kartais reikia trijų mėnesių, o kartais ir trejų metų, kad užaugintume santykį, kuriame galėtume kartu ką nors nuveikti“, – sako K. Laureckis. 

Kaip antrą svarbų dalyką, padedantį megzti ryšį su vaiku, K. Laureckis įvardija rimtą požiūrį į jauno žmogaus problemas.

„Suaugusieji dažnai jas nuvertina. Norime sakyti, kad tos problemos, su kuriomis susiduria vaikai, yra visiškai nesvarbios. Juk yra svarbesnių reikalų, kuriais galima rūpintis. Socialinis darbuotojas stengiasi rimtai klausytis, nepraleisti pro akis tų dalykų, kurie svarbūs vaikui“, – apie gatvės vaikų problemas kalba pašnekovas. K. Laureckis priduria, kad svarbu kurti lygiavertį santykį su vaikais ir parodyti, kad būsite šalia, kai jiems reikės. 

Socialinės problemos ir sunkumai lydi žmogų visais laikais ir visame pasaulyje. Šiuo pokalbių ir diskusijų ciklu siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į socialiai pažeidžiamas žmonių grupes, atskleisdami preventyvinių programų aktualumą, palaikymą ir plėtrą. Tai reali galimybė savo rankomis ir širdimi paliesti pačias giliausias ir skaudžiausias opas, suprasti ir pažinti žmones bei jų gyvenimo istorijas. Diskusijose dalyvauja asmeniškai skurdą, prievartą, izoliaciją ar socialinę atskirtį patiriantys asmenys, taip pat pagalbą įvairiose organizacijose teikiantys specialistai ir dvasiniai vadovai.

Diskusijų dalyviai dalijasi savo gyvenimo patirtimi ir įžvalgomis. Geresnis išmanymas apie skirtingas socialinės rizikos situacijas ir kelius, kaip į jas patenkama, sudaro prielaidas kiekvienam žmogui imtis iniciatyvos ir pilietinio aktyvumo, atkreipiant dėmesį ir sprendžiant visuomenėje kylančius klausimus, susijusius su socialinės atskirties situacijomis.

Geresnis socialinėje atskirtyje gyvenančių asmenų pažinimas padeda gerbti socialinę įvairovę ir kitų žmonių pasirinkimus.