2021 03 10

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Studentai ateitininkai kviečia gilintis į grožio temą

Unsplash nuotrauka

Plačios galerijų erdvės, pakylanti scenos užsklanda, kino teatrų tamsa, – visa tai slepia, ko einame ten ieškoti – grožio. To momento, kai jauti, kad labiau esi, kai patiri tai, kas tikra ir nuostabu. Kardinolas Josephas Ratzingeris (dabartinis popiežius emeritas Benediktas XVI), šią akistatą aprašo taip: „Susitikimas su grožiu gali būti lyg pataikymas strėlės, kuri sužeidžia sielą ir per tai padaro ją įžvalgią, idant dabar, remdamasi patyrimu, ji turėtų matą ir gebėtų tinkamai pasverti argumentus“.

Nuotolinė studentų ateitininkų pavasario akademija „Grožio surasti“ – tai dviejų dienų virtualus renginys, kuriame paskaitos ir pokalbiai su filosofais bei menininkais leis pagalvoti apie gyvybiškai būtiną dalyką – grožį. Bus ieškoma atsakymų į šiuos klausimus:

  • Kokia yra grožio prasmė ir vieta žmogaus gyvenime?
  • Kodėl skirtis tarp gražu ir bjauru tapo skonio reikalu?
  • Kas išskiria krikščionišką meną?
  • Kas įkvepia kūrėjus?
  • Kaip saugoti savo vaizduotę, kad išliktume jautrūs grožio patirčiai? 

 Akademijos dalyvių laukia paskaitos 

Apie grožį, „išmušantį“ mus iš kasdienybės, kalbės filosofas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius prof. dr. Naglis Kardelis.  Profesorius dalijasi: „Grožio patirtis mūsų būčiai suteikia vertikalę – arba, tiksliau tariant, akivaizdžiai atveria tą pasaulyje realiai egzistuojančią vertikalę, kurios dažniausiai neįžvelgiame dėl savo kasdienių rūpesčių, juslių atbukimo ir dvasios nejautrumo.“

Portalo Bernardinai.lt visuomenės temų redaktorė Kristina Tamelytė, Vilniaus dizaino kolegijos dėstytoja svarstys grožio subjektyvumo klausimą: ar galimas sutarimas dėl to, kas gražu/bjauru. Paskaitininkė dalijasi: „Tikros grožio patirtys retos, todėl pabandyti suvokti, iš ko jos susideda, reiškia bandyti atsakyti į klausimą, ką reiškia būti žmogumi.“

Apie meno ir Bažnyčios santykį ir grožio vietą joje svarstys tapytoja, menotyrininkė, Bažnytinio paveldo muziejus direktorė, Vilniaus dailės akademijos docentė, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Viename interviu paskaitininkė dalijasi: „Mano dėstytojas jėzuitas Marko Ivanas Rupnikas, didelis šiuolaikinio meno gerbėjas, kartą vaikščiodamas po Venecijos bienalę, kurioje vyravo išimtinai akustinis videomenas, prisipažino, jog staiga suvokė, kad jam tai labai panašu į klausyklą. Pasak jo, šaukianti ir klykianti žmogaus raiška yra kur kas natūralesnė ir tikresnė esamoje situacijoje nei abejingumas ar saldžių, mielų ir nieko nereiškiančių objektų štampavimas. Tad, žvelgiant į šių dienų meną, sunku kalbėti Gėrio ir Grožio kategorijomis, tiksliau – apie jas reikia kitaip klausti. Beje, lygiai kaip ir apie Dievą. Tačiau negalima paneigti Tiesos ilgesio…“

Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas, diakonas,  nepavargstantis kalbėti apie liturgijos ir tikėjimo grožį, doc. dr. Benas Ulevičius kels klausimą, kaip stiprinti imunitetą bjaurasčiai, kad išliktume jautrūs grožio patirčiai.

„Svarbu kalbėti apie jautrumą grožiui, nes be jo nelieka apskritai jokio jautrumo. Pažvelgę į tikrovę per grožio prizmę, atrasime naują gyvenimo gelmę, įgysime naujas prasmingo gyvenimo praktikas, išvysime už visų dalykų pulsuojantį Amžinojo Grožio horizontą.“ – dalijasi akademijos paskaitininkas Benas. 

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Susitikimai su menininkais

Akademijos dalyviai turės progą virtualiam susitikimui su Sankt Galeno (Šveicarija) operos teatro ir simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu ir meno vadovu Modestu Pitrėnu. 

Akademijos svečio paklausėme, ar svarbu kalbėti apie grožį ir bjaurastį dabartinėje kultūroje: „Grožis – kategorija, aktuali buvusi visais laikais, visose civilizacijose ir kultūrose. <…>Visas mus supantis pasaulis – subjektyvios estetikos matrica, kurioje mes ieškome savo meninės pozicijos, tapatybės.
Ar surandame? O jei ne, ar esame pasmerkti degti lūzerių ugnyje? Kur riba tarp gražaus ir pasibjaurėtino ir kodėl žmogus ieško grožio? Paklauskime savęs jau dabar, ir viską aptarsime.“

Ksenija Jaroševaitė – skulptorė, už krikščioniškojo dvasingumo tradicijos įprasminimą skulptūroje 2005 m. įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija. K. Jaroševaitės darbų yra viešosiose erdvėse Lietuvoje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir pasaulyje.

Menotyrininkės Giedrės Jankevičiūtės teigimu „Ksenijos darbai – tai truputį malda, truputį meditacija ir visada – pastanga suprasti Šventojo Rašto išmintį ir perduoti tą supratimą žiūrovui, tikintis, kad meno kūrinys vieniems padės permąstyti lyg ir žinomus, bet kaskart naujai atsiveriančius dalykus, kitiems – pajusti, kad kelias į krikščionybę visai čia pat.“ 

Andrius Zakarauskas – konceptualiosios tapybos atstovas, nagrinėjantis pačią tapybos mediją, jos ir tapytojo padėtį šiuolaikinio meno kontekste. 2009 m. menininkas tapo pirmuoju projekto „Jaunojo tapytojo prizas“ nugalėtoju, 2018 m. jam skirta Bavarijos stipendija rezidencijai tarptautiniuose „Villa Concordia“ meno rūmuose.

Andriaus paklausėme, ar svarbu menininkui reflektuoti, kokia grožio samprata jis vadovaujasi: „Savo kūryboje bandau įvaizdinti, vizualizuoti nuolat besikuriančią savo grožio sampratą. Manau, refleksija yra neišvengiama kiekvienam menininkui. Jeigu labai paprastinant, tapau tai, kas man gražu“. 

Renginys vyks 2021 m. kovo 13-14 d. „Zoom“ platformoje. Registracija ir daugiau informacijos:  Studentų ateitininkų sąjungos feisbuko paskyroje bei interneto svetainėje.

Studentų ateitininkų sąjungos informacija