Su Kėdainių džiazo vėliava, arba „Broma Jazz‘20“ po lietaus

„Tai bus atokvėpio festivalis, nes jame galėsime atsipūsti po karantino suvaržymų, išeiti į miestą pasiklausyti koncertų“, – sako jis interviu apie festivalio raidą, tikslus, Kėdainių miesto erdves, šių metų festivalio organizavimo eigą per karantiną bei kitus renginio užkulisius.

2011 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) balandžio 30-ąją paskelbė Tarptautine džiazo diena, o 2013 m. Kėdainiai pirmą kartą prisijungė prie šios dienos minėjimo. Netrukus po šios šventės įvyko ir pirmasis džiazo mėgėjus suburiantis festivalis „Broma Jazz“, kurį rengia Vitalis Vidikas, Valerija Vidikienė, Dovydas Sagaitis ir Julijus Grickevičius.

Šių metų rugpjūčio 15-ąją festivalis jau septintą kartą džiugins kėdainiečius ir miesto svečius džiazo garsais.

Dovydai, gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip kilo idėja 2013 m. rengti pirmąjį džiazo festivalį Kėdainiuose? Ir kodėl buvo pasirinktas būtent džiazo muzikos žanras?

Labai įdomiai viskas susiklostė. Tuo metu grojau jaunimo džiazo grupėje „Jazz 4“, o V. Vidikas buvo jos vadovas. 2013 m. mes jau šešerius metus grojome kartu, jis kaip džiazo mokytojas mus ugdė. Tuo pat metu dar papildomai turėjau veiklos su jaunimo asociacijomis, organizuodavome renginius Kėdainių mieste. Taigi grojome džiazą ir domėjomės Kėdainių džiazo istorija: kas jau vyko ir kaip mes galėtume prie to prisidėti.

Taip bediskutuodami vieną žiemos vakarą su V. Vidiku pagalvojome: „O gal surengiame Kėdainiuose džiazo festivalį?“ Negaliu sakyti, kad tai buvo labai spontaniškas sprendimas, greičiau jis atsirado pačiu laiku. Jautėme, kad džiazo festivalis galėtų suteikti naujos dvasios Kėdainiams, nupūsti dulkes nuo senamiesčio stogų. Norėjome suburti visuomenę po geros kultūros vėliava.

Koks buvo pirmojo, vykusio 2013 metais, festivalio pagrindinis tikslas ir ar ilgainiui jis kito?

Tikslas buvo propaguoti džiazo kultūrą Kėdainiuose. Turime visokių uždavinių susigalvoję šiam tikslui pasiekti. Viena mūsų festivalio idėjų – skverbtis į Kėdainių visuomeninį gyvenimą, į senamiestį, į žmones. Tai, kas prasidėjo kaip UNESCO Tarptautinės džiazo dienos šventimas, virto vasaros festivaliais ir kitomis veiklomis.

Turėjome įvairių projektų, pavyzdžiui, festivalio vardinį orkestrą „Broma Jazz Orchestra“, kuriam vadovavo V. Vidikas. Šis orkestras pasirodė Kėdainiuose ir Lenkijoje. Taip pat turime vienintelę Lietuvoje ir, ko gero, Europoje Džiazo gatvę. Žmonės kartais pagalvoja, kad Džiazo gatvė – tik metafora, bet iš tiesų ji yra oficiali senamiesčio gatvė. Šiuo metu joje ant namų stogų galima pamatyti ir vėtrungių su trombonininkais, ganančiais vėjus mūsų naudai.

Buvome užkabinę įvairių mažų tentų Kėdainių senamiestyje ir scenos „Broma Jazz“ logotipą ant pėsčiųjų tilto.

Kėdainių muzikos mokykla šiuo metu turi džiazinio muzikavimo programą, kurioje dirba mokytojai Vitalis Vidikas, Jonas Stankevičius ir Edvinas Šablevičius. Ten toliau ugdosi jaunoji džiazo karta.

Džiazo kultūra Kėdainiuose gyvuoja.

Prieš tai vykusių festivalių metu atlikėjai pasirodydavo skirtingose Kėdainių miesto erdvėse, pavyzdžiui, Diaugiakultūriame centre, M. Daukšos viešosios bibliotekos kiemelyje, Didžiojoje rinkos aikštėje ir pan. Kaip atrenkate erdves ir jas derinate su atlikėjais? Ir kaip jums sekasi bendradarbiauti tiek su miesto savivaldybe, tiek su kitais atstovais dėl pasirinktų vietų naudojimo festivalio metu?

Pirmaisiais metais buvome užsibrėžę apimti labai daug senamiesčio, bet paskui vis stengdavomės rinktis tokias jo erdves, į kurias ne visą laiką mes, kėdainiečiai, arba miesto svečiai užsukame. Daugiakultūris centras, Nevėžio pakrantė, M. Daukšos bibliotekos kiemelis, Evangelikų reformatų bažnyčia ar Karmelitų vienuolyno kiemelis yra netradicinės erdvės koncertams. Kartais atlikėjai, o kartais ir pati vieta pasiūlo koncerto tipą, charakterį ar formą. Tai simbiotinis ryšys. Pavyzdžiui, Evangelikų reformatų bažnyčioje, kuri yra didelė, aidinti, pasirodė merginų gospelo grupė „Where The Backs Come From“, Daugiakultūrio centro scenoje, labiau kamerinėje, akustinėje, vyksta laisvesnės improvizacijos koncertai.

Atlikėjus ir pačią programą, žinoma, aptariame visi, bet V. Vidikas yra meno vadovas, ir dažniausiai jis programą įsivaizduoja dar prieš mums pradedant diskutuoti. Savo galvoje susidėlioja viską iš to, ką pažįsta, žino, girdėjo, su kuo kartu grojo, bendravo. Jis dažniausiai viską sudėlioja labai įvairiapusiškai ir taip, kad muzika sukurtų įtraukiančią festivalio nuotaiką. Stengiamės, kad muzika būtų kokybiška ir vertinama. Turėjome nemažai projektų su užsieniečiais – Kėdainiuose koncertavo svečių iš maždaug 15 šalių, tad festivalį tikrai galime vadinti tarptautiniu. Ne vien dėl svečių, bet ir dėl bendrų projektų. Stengiamės, kad atlikėjai ir dalyviai festivalyje jaustųsi kaip atvykę į džiazo šventę.

Nuo pirmųjų metų visų erdvių (tiek Rotušės kiemelio, tiek Daugiakultūrio centro, M. Daukšos bibliotekos kiemelio, visų kitų senamiesčio erdvių, netgi privačių) stengiamės nepriimti kaip duotybės. Bendradarbiaujame, sveikinamės, klausiame, ar žmonės dar gali mus priimti į savo erdves, patalpas, ar skirtų mums dalį savo personalo, kuris galėtų atlikti kai kuriuos darbus: ar įleistų svečius, ką nors aprodytų, ar tiesiog paskolintų kėdžių, suolų.

Tikiuosi, kad Kėdainių miestui ir bendradarbiaujančioms institucijoms taip pat malonu dirbti su mumis, kaip ir mums malonu pas juos svečiuotis. Jokių didelių konfliktų tikrai nekilo nei su konkrečių vietų atstovais, nei su savivaldybe.

Kaip jūsų organizatorių komandai sekėsi planuoti šių metų festivalį ir kokią įtaką organizavimui darė ištikusi COVID-19 pandemija?

Taip, pandemija įtaką darė. Iš pradžių atrodė, kad tiesiog viską reikės nutraukti. Kadangi 2019 metais festivalio nerengėme, jau buvome susiplanavę šiemet rengti nemažą trijų dienų festivalį, kurio įžanga būtų penktadienį, o pabaiga – sekmadienį. Bet tada smogė koronavirusas, pandemija, karantinas ir visi reguliavimai. Tačiau sekdami naujienas, kaip sekasi tvarkytis su virusu atskiroms savivaldybėms Lietuvoje, Europoje ir apskritai pasaulyje, savo idėjas adaptavome. Mąstėme, kaip geriausiai jas įgyvendinti, žinoma, jeigu būtų galima tai padaryti. Pasirinkome optimalų variantą ‒ vienos dienos trukmės festivalį, ir šiemet jis tikrai nepraranda pagrindinės idėjos.

O pagrindinė šių metų festivalio idėja – sukurti sceną Jievaro Jasinskio vadovaujamam naujam projektui „Greener Grass“, kuris bus pristatytas kaip debiutas būtent „Broma Jazz“ festivalyje ir kuris bus šis tas unikalaus Lietuvos džiazo padangėje. Šiame projekte dainuos Simona Jakubėnaitė, šių metų „Lietuvos balso“ finalininkė, Berklio muzikos koledžo absolventė. Kartu muziką šiam projektui kuria Liutauras Janušaitis, bei dainas ir tekstus rašo Dorotėja Budaitė-Jasinskienė.

J. Jasinskis mūsų festivalyje pristatė jau kelis naujus ansamblius, programas – „Reinless“, „Lithuanian Jazz Ensemble“, su kuriais tik paskui keliavo į Birštono ar „Vilnius Mama Jazz“ festivalius. Šiemet jo dėka vienoje scenoje dviejų dalių koncerte išgirsime koncertuojančius beveik 40 profesionalių atlikėjų. Pats projekto pavadinimas „Greener Grass“ simbolizuoja, kaip po audrų, lietaus, visokių neramumų žolė išauga šiek tiek žalesnė – taip ir mes po šių sunkių metų galime tikėtis ko nors šviesaus, galime atsipūsti, pailsėti.

Šiais metais koncertuos ir gerai žinomi džiazo chuliganai „Džiazlaif“, kurie neabejotinai įneš gyvybės ir energijos mūsų festivalio pradžiai. O Dainiaus Pulausko „Acoustic Group“ į festivalį atneš daugiau standartinio džiazo pojūtį, amerikietiško svingo garsų. Prie jų prisijungs ir Kauno lindyhopo šokėjai iš studijos „All That Swing“. Bus geras šou.

Džiazo kultūra Kėdainiuose aktyviai auga jau daugiau kaip 20 metų, tad jeigu žmogus domisi džiazo muzika, jos tradicijomis Lietuvoje – nedalyvauti Kėdainių džiazo festivalyje jau po truputį turėtų darytis šiek tiek nepatogu.

Ką dar, be džiazo atlikėjų pasirodymų, gali tikėtis išvysti į festivalį planuojantys atvykti žmonės?

„Jazz Academy-Kaunas“ su Arnu Mikalkėnu priešakyje Rotušės kiemelyje. Ten jie bus visą dieną, o 12, 16 ir 19 valandomis rengs paskaitas, koncertus ir diskusijas apie džiazą. Galima sakyti, „Jazz Academy-Kaunas“ apsigyvens Kėdainiuose ir visą dieną džiazuos, tad ateiti bus galima bet kada, tik nurodytu laiku jų programa bus aktyvesnė.

Kėdainių muzikos mokykla su Jonu Stankevičiumi priešakyje įsikurs Džiazo gatvėje ir gros 13 valandą, bet galbūt pasiliks ir ilgiau. Kaip ir ankstesnių festivalių metu, bus rengiamos Kėdainių krašto muziejaus ekskursijos po senamiestį. Šių metų naujovė ‒ galimybė nemokamai plaukti Kėdainių prieplaukoje esančiu laiveliu, vytine „Vėtra“.

Ištaikę progą laisvu grafiku festivalyje šoks lindyhopo šokėjai. Kalbamės ir su dailininkais, kad surengę plenerą mūsų festivalį nutapytų, ir su vinilų pardavėjais bei entuziastais dėl mugės. Ko gero, turėsime melomanų kampelį, kur bus galima pasidairyti originalių, retų džiazo vinilų. Kasmet vis kalbiname senamiesčio restoranėlius, kavinukes ir aktyvius žmones, organizacijas, kad prisijungtų kuo nors autentiška, kas susiję su džiazo tema.

Ką pasakytumėte žmonėms, kurie dvejoja, ar verta vykti į šį festivalį?

Nėra ko dvejoti. Jau septintus metus šis festivalis vyksta, sakyčiau – kad aštuntus, nes festivalio ir džiazo Kėdainiuose idėja nėra tik festivalis. Džiazo kultūra Kėdainiuose aktyviai auga jau daugiau kaip 20 metų, tad jeigu žmogus domisi džiazo muzika, jos tradicijomis Lietuvoje – nedalyvauti Kėdainių džiazo festivalyje jau po truputį turėtų darytis šiek tiek nepatogu. Bet išties kviečiame apsilankyti, pažiūrėti, paklausyti ir tikimės, kad patiks.

Kaip keletu žodžių apibūdintumėte šių metų „Broma Jazz“ festivalį?

Sakyčiau – „po lietaus“. Tai bus atokvėpio festivalis, nes jame galėsime atsipūsti po karantino suvaržymų, išeiti į miestą pasiklausyti koncertų.