2021 10 08

Giedrius Tamaševičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Surogatinė motinystė: vaikai pagal užsakymą

Unsplash.com nuotrauka

Šią savaitę Vokietijos katalikų savaitraštis „Die Tagespost“ surogatinės motinystės tema pakalbino austrų žurnalistę, 2015 m. pasirodžiusios knygos „Vaikas pagal užsakymą“ („Kind auf Bestellung“) autorę ir akcijos „Stabdykime surogatinę motinystę“ iniciatorę Evą Mariją Bachinger.

Būtinybę uždrausti šią praktiką pasauliniu mastu ji grindžia tuo, kad nacionalinių draudimų nepakanka – amerikiečiai naudojasi Meksikos agentūrų paslaugomis, europiečiai vyksta į Rusiją, Ukrainą arba atranda naują rinką Graikijoje.

Nekaltas verslas arba altruizmas?

Aktyvistei didelį rūpestį kelia tai, kad surogatinės motinystės atveju ignoruojamas Jungtinių Tautų Vaikų teisių konvencijos 35 straipsnis, skelbiantis, kad konvenciją pasirašiusios šalys įsipareigoja užkirsti kelią bet kokiai prekybai vaikais. Eva Marija Bachinger primena, jog surogatinėms motinoms visų pirma yra sumokama už pagimdytą vaiką, o ne už pačią „išnešiojimo paslaugą“. Be to, reikalaujama, kad tokiu būdu gimę vaikai atitiktų tam tikrus kriterijus: visų pirma būtų sveiki, neturėtų negalių, o tai – dar vienas prekės požymis.

Galbūt išeitimi reikėtų laikyti altruistinę surogatinę motinystę, kurią siūloma įteisinti ir Lietuvoje? Tačiau ir tokiu atveju numatomos einamosios išlaidos, pasirašomos komercinės sutartys su vaisingumo klinikoms, o vaikams lieka tas pats objektų statusas.

Įvardydama priežastis, dėl kurių moterys ryžtasi „išnuomoti“ savo gimdą, Eva Marija Bachinger pabrėžė, kad svarbiausia priežastis yra tų moterų patiriamas skurdas, paprastai atsidūrus ant žemiausio socialinio laiptelio. Surogatinės motinystės klinikos ir agentūros tuo ypač naudojasi tokios šalyse kaip Indija, Meksika ir Rytų Afrika, kur analfabetės moterys dažniausiai net nepajėgia perskaityti joms duodamų pasirašyti sutarčių.

Į tokias klinikas ir agentūras dažniausiai kreipiasi heteroseksualios poros, kai moterys dėl medicininių priežasčių negali išnešioti ar susilaukti vaikų. Neretai tai būna susiję su itin skausmingomis patirtimis po daugelį metų trukusių nesėkmingų pastangų. Tarp agentūrų klientų gausėja ir homoseksualių porų, pasitaiko ir pavienių vyrų.

Kol kas nedažni tokie atvejai, kai surogatinių motinų paslaugomis naudojasi moterys, nenorinčios savęs „varginti“ nėštumo patirtimi. Tiesa, žiniasklaida nepraleidžia progos papasakoti apie Holivudo aktores, kurios tokį kelią renkasi nenorėdamos pakenkti savo kūnui arba iš paskatų, kurias jos pačios vadina feministinėmis, pabrėždamos savo apsisprendimo laisvę gauti kūdikį „savo reikmėms“ ir nemūvint santuokinio žiedo. Tik šiuo atveju niekas nepasidomi surogatinių motinų apsisprendimo laisve.

Į šią temą įsigilinusi austrų žurnalistė susidarė įspūdį, kad šiandien į vaikus apskritai linkstama žiūrėti kaip į projektą ne vien tik reprodukcinės medicinos srityje. Ji konstatuoja, jog akivaizdžiai nyksta požiūris, kad suaugęs žmogus turėtų daryti viską, kad jo vaikai būtų laimingi, kad pirmiausia turėtų būti užtikrintos vaiko teisės ir poreikiai.

Evos Marijos Bachinger teigimu, šiuolaikiniai vaikai susiduria su tam tikrų lūkesčių spaudimu, tarsi jie patys būtų atsakingi už tėvų laimę, o ne atvirkščiai. Reprodukcinė medicina prisideda prie šios raidos, nors surogatinės motinystės paslauga ir yra prieinama tik siauresniam labiau pasiturinčių žmonių ratui.

Nors surogatinė motinystė daugelyje šalių yra draudžiama, naujausias Europos Parlamento sprendimas pareikalauti, kad visose šalyse narėse būtų pripažįstami visi kitų šalių vaikų gimimo liudijimai (nepaisant tų vaikų tėvų lyties), gali paskatinti pokyčius. Ypač jei padaugės atvejų, kai teismuose bus reikalaujama pripažinti surogatinių motinų kitose šalyse pagimdytų vaikų gimimo liudijimus. Tokiu būdu, pasak knygos „Vaikas pagal užsakymą“ autorės, norintiesiems vaikų kuriamos palankesnės sąlygos kreiptis į reprodukcines klinikas, o ne, pavyzdžiui, į vaikų namus (ypač turint omenyje daug kur itin komplikuotas įsivaikinimo procedūras).

Kai biologinis laikrodis pasidaro nepavejamas

Dauguma šiuolaikinių žmonių yra tiek atsidėję išsilavinimui ir karjerai, kad apie vaikus rimčiau susimąsto tik tuomet, kai biologinis laikrodis jau tiksi paskutines minutes. Moterims peršama nuomonė, jog vaikų galima susilaukti ir būnant vyresnio amžiaus, o kai nėra galimybių tai padaryti natūraliu būdu, į pagalbą ateis reprodukcinė medicina, tačiau apie tai, kas jų laukia, iš tikrųjų žinoma labai mažai. Kinta ir paties nevaisingumo vertinimas. Anksčiau jis buvo siejamas su medicinine indikacija, o šiandien kalbama vien apie pagalbą susilaukti vaikų.

Priežasčių, dėl kurių poros negali susilaukti vaikų, būna įvairių. Vieni per ilgai atidėliojo apsisprendimą, kiti per vėlai susitiko tinkamą partnerį, kuris taip pat norėtų vaikų. Galiausiai daug kam paaiškėja, kad būnant vyresnio amžiaus susilaukti vaikų yra daug sudėtingiau nei, pavyzdžiui, trisdešimties. O dar pasirodo, kad ir reprodukcinė medicina nėra lengvas kelias. Mažai kas žino, kiek tenka atlaikyti pasiryžusiems juo eiti. Neretai tai tampa nepakeliamu išbandymu, dėl kurio poros galiausiai pasuka skirtingais keliais.

Eva Marija Bachinger primena, kaip svarbu išaiškinti jaunimui, kiek trunka žmogaus vaisingiausias amžius. Matydama, kiek daug dėmesio mokyklose skiriama aiškinimui apie kontracepciją, ji nesistebi tuo, kaip mažai mokinai išmano apie patį vaisingumą. Austrų žurnalistė taip pat ragina dėti daugiau pastangų, kad ypač moterims būtų lengviau derinti šeimą ir darbą. Kita vertus, ji kviečia daugiau kalbėti ir apie tai, kad gyvenimas be savų vaikų anaiptol nėra pasaulio pabaiga.

Eva Marija Bachinger nepritaria tam, kad šeimos su savais vaikais ir toliau būtų ypač aukštinamos, neprimenant, jog vaikus galima ir įsivaikinti, galima turėti globotinių ar kitais būdais padėti vaikams, kurių pervargę tėvai neabejotinai būtų patenkinti pagalba žmonių, turinčių laisvo laiko ir energijos. Galiausiai, jos teigimu, labai svarbu įsisąmoninti, kad gyvenimas ir be vaikų gali būti visavertis bei prasmingas.

Žvilgsnis į šiuos dalykus iš platesnės perspektyvos, austrų aktyvistės įsitikinimu, padeda išsivaduoti iš spaudimo, esą tik tas žmogus yra sėkmingas ir turintis tobulą gyvenimą, kuris yra padaręs karjerą ir sukūręs šeimą, kuris atitinka grožio idealus ir t. t. Todėl, užuot nuolat kovojus dėl to, ką numanomai reikia pasiekti, kad būtum laikomas sėkmingu žmogumi, verčiau reikėtų rūpintis tuo, kad gyvenimas tiesiog nusisektų.

Keli faktai apie kūdikių rinką Ukrainoje

Ukraina yra viena skurdžiausių Europos šalių. 2020 m. BVP vienam gyventojui šioje šalyje sudarė 3111  eurų, tuo tarpu Vokietijoje – 34 488 eurų. Lietuva šiame kontekste gerokai artimesnė Ukrainai: 2020 m. pabaigoje BVP vienam gyventojui pas mus siekė 4 654 eurus.

Nenuostabu, kad būtent Ukrainoje veikia net kelios dešimtys surogatinės motinystės agentūrų. Viena iš jų klientams siūlo tris surogatinės motinystės paslaugų paketus: „All-Inclusive-Standard“ kainuoja 39 900 eurų, „All-inclusive Standard-Plus“  –  49 900 eurų, o „All-inclusive VIP“ – 64 900 eurų. Pasirinkus pastarąjį, klientai įgyja teisę užsisakyti ir kūdikio lytį. Šiuo atveju trumpesnis yra ir užsakymo įvykdymo laikas: pasirinkusiems pirmąjį paketą tenka laukti vienus metus, antrąjį paketą – pusę metų, o VIP klientams užsakymas įvykdomas po keturių mėnesių.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Skirtingai nei JAV, kur surogatinė motina už užsakyto kūdikio išnešiojimą ir pagimdymą gauna apie 21 000 eurų, ukrainietėms yra mokama vos 8 000 eurų. Pasirašiusios sutartį surogatinės motinos įsipareigoja priimti į savo įsčias bent tris laboratorijoje išvestus embrionus, jos išsižada bet kokių teisių į kūdikį bei įsipareigoja neužmegzti jokio motinos ir vaiko santykio su „savo“ vaiku.

Pagal sutartį šios moterys taip atsisako laisvės rinktis gydytoją ir įsipareigoja atlikti visus medicininius tyrimus, kuriuos numatys tėvų užsakovų parinkti gydytojai.

Negana to, sutartyje numatyta ir prievolė atlikti abortą tuo atveju, jei dėl tam tikrų medicininių priežasčių to pageidautų tėvai užsakovai. Tokiu atveju dėl trumpesnio nėštumo laikotarpio mažinamas ir surogatinių motinų honoraras.

Parengta pagal „Die Tagespost“ publikacijas