2022 01 13

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Susitikimai su žymiausiais pasaulio mokslininkais – „Varšuvos–Vilniaus kolokviumai“

Valdovų rūmų muziejaus / M. Kaminsko nuotrauka

Vilnius pastaraisiais metais iškyla kaip svarbus Europos ir pasaulio diplomatijos centras. Atsigręžus į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos Karalystės ir viso regiono istoriją, galima įžvelgti istorines paraleles, nulėmusias mūsų tapatybę ir regione vykstančius procesus.

Paskaitų ciklu „Varšuvos–Vilniaus kolokviumai“ Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centras ir Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje siekia įtvirtinti garbingą dialogo tradiciją tarp įvairių visuomeninio gyvenimo sričių: politikos, mokslo, kultūros, verslo ir kt. atstovų.

Paskaitų ciklo kuratorius, Vytauto Didžiojo universiteto politologijos mokslų daktaras docentas Andžejus Pukšto teigia, kad susitikimuose su žymiausiais pasaulio politikos, istorijos, gynybos, ekonomikos ir kultūros istorijos mokslininkais ieškosime atsakymų, kodėl šiandien esame būtent tokie, kas nulėmė mūsų panašumus ir skirtumus. Kuratorius juokauja, kad paskaitų ciklas bus atpalaiduojanti minties meditacija visiems, kas domisi ne tik kasdienybės paviršiumi, gilinasi į pasaulio, mūsų regiono procesus.

Susitikimų vieta pasirinkti Valdovų rūmai Vilniuje. Į pokalbius atvyks mokslininkai iš Varšuvos, Londono, Paryžiaus, Kijevo ir kitų svarbių akademinių centrų. Planuojama, kad vienijanti „Varšuvos–Vilniaus kolokviumų“ (Colloquiua Varsoviensia–Vilnensia) geografinė grandis Europos bei pasaulio kontekste bus Lietuva, Lenkija, Baltarusia ir Ukraina.

Pirmasis sutikimas įvyks sausio 14-ą, iš karto po Laisvės gynėjų dienos – vienos svarbiausių šiuolaikinės Lietuvos valstybės atmintinų dienų. XVIII a. teisės šaltinių specialistas, prof. Richardas Butterwickas-Pawlikowskis, atstovaujantis Londono universiteto koledžui, vienai prestižiškiausių Europos ir pasaulio aukštojo mokslo įstaigų, siūlo susieti XVIII ir XX a. įvykius, tapusius šiuolaikinės Lietuvos valstybingumo pagrindu.

Prof. R. Butterwicko-Pawlikowskio teigimu, verta atidžiau panagrinėti 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos, jos neatskiriamo dokumento – 1791 m. spalio 20 d. pasirašyto Abiejų Tautų tarpusavio įžado, taip pat T. Kosciuškos sukilimo šlovingas tradicijas. Simboliška, kad šiuo metu Valdovų rūmuose baigiama eksponuoti paroda „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“. Po paskaitos bus galima nemokamai apžiūrėti parodą.

Valdovų rūmų muziejuje planuojama surengti aštuonias paskaitas per metus. Numatomas svečių sąrašas: Daniel Fried (Vašingtonas); Brigitte Gautier (Paryžius); Jerzy Buzek (Varšuva); Zbigniew Kruszewski (Teksasas); Csaba Kiss (Budapeštas); Jerzy Maćków (Rėgensburgas); Břetislav Dančák (Brno); Mykoła Riabczuk (Kijevas); John Micgiel (Niujorkas); Nicolas de Lacoste (Paryžius); Oksana Zabolotna (Kišiniovas); Alojzy Nowak (Varšuva); Adam Eberhardt (Varšuva); Dariusz Kołodziejczyk (Varšuva); Joachim Gauck (Berlynas); Mariusz Maszkiewicz (Tbilisis, Varšuva); Katarzyna Pęłczyńska-Nałęcz (Varšuva).

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Pristatomi renginiai vyks lenkų kalba, sinchroniškai verčiant į lietuvių kalbą. Suprantame, kad tai gerokai didina renginio sąnaudas, turint omenyje, jog Lietuvoje ir Lenkijoje lingua franca tampa anglų kalba. Tačiau manome, kad verta investuoti į Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo simbolius: į kalbas, taip pat į žmones, kultūras, koncepcijas, idėjas ir strategijas.

Projekto partneriai: Vilniaus universitetas, kuris yra neatskiriama daugiau nei pusės iš septynių šimtų metų miesto prie Neries istorijos dalis ir Vytauto Didžiojo universitetas, 2022 m. švęsiantis įkūrimo šimtmetį, taip pat lydėjęs Lietuvos gyventojus svarbiausiais valstybingumo raidos momentais.

Renginių ciklą globoja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka Elžbieta Vitek (Elżbieta Witek).

Paskaitų ciklo organizatorių ir Valdovų rūmų muziejaus informacija