Susitiko Ukrainos ortodoksų Bažnyčių delegacijos

Kaip praneša naujeinų agentūra „Zenit“, tris valandas trukęs susitikimas įvyko tarpininkaujant Valstybinei etninės politikos klausimų ir sąžinės laisvės tarnybai (GESS). Dalyvavo 21 abiejų jurisdikcijų kunigas; dialogą moderavo GESS vadovė Elena Bogdan.

Pokalbio tikslas buvo „pirmiausia išryškinti tai, kas vienija, o tai yra daug daugiau nei tai, kas skiria“ dvi tautines Bažnyčias. Dalyviai pripažino, kad juos sieja bendras tikėjimas ir teologinės, liturginės bei kanoninės tradicijos. Taip pat ir bendra istorija, kurioje abi pusės skirtingai vertina tam tikrus įvykius, todėl jaučia būtinybę peržiūrėti visą Ukrainos religinę istoriją.

Šiandien abi bendruomenes vienija ypač Maskvos patriarchato, palaikančio Rusijos karą Ukrainoje, „destruktyvios pozicijos“ pasmerkimas. Be to, yra daug bendrų problemų, iškilusių po atsiskyrimo nuo motininės Rusijos Bažnyčios. Pastebimas nepakankamas dvasininkų ir vyskupų pasirengimas, „bizantiškumo eksesai“, beveik išskirtinai pabrėžiant ritualizmą ir civilinės valdžios įtaką.

Sutarta dėl būtinybės „atgaivinti Kijivo tradiciją tiek liturgijoje, tiek bažnytiniame mene, architektūroje ir formuojant dvasininkiją bei vyskupus“, prisimenant didžiulį Kijivo Mohylos akademijos palikimą. Šią teologijos akademiją 1632 m įkūrė Kijevo metropolitas Petro Mohyla.

Abiejų grupių kunigai sutarė, kad „būtina abipusiai susilaikyti nuo priešiškos kalbos vienas kitų atžvilgiu“. Įtampa ypač sustiprėjo, kai 1992 m. metropolitas Filaretas (Denisenko) nusprendė atsiskirti nuo Maskvos, pasiskelbęs Kijevo patriarchu. Abi grupės nesutarė dėl bažnyčių ir vienuolynų pastatų, kaltindamos viena kitą išdavyste ir erezija. Naujas atitolimas nuo Maskvos automatiškai neištrynė šio ilgai puoselėto tarpusavio priešiškumo, kuris neretai buvo labai asmeniškas.

Nors neseniai vykusiame Fanaro sinode UOB pareiškė, kad nebesieja savęs su Maskvos patriarchatu, AUOB atžvilgiu ji neužėmė priešiškos pozicijos. Daugelis vyskupų, kunigų, vienuolių ir tikinčiųjų ryžtingai priešinasi susijungimui. Kai kurie ir toliau yra ištikimi Rusijai, pavyzdžiui, okupuotose Donbaso srityse, jau nekalbant apie aneksuotą Krymą, kuris paskelbė apie visišką sugrįžimą į Maskvos patriarchatą. Daugeliu kitų atvejų, nepaisant pasipriešinimo Rusijos invazijai, išlieka ištikimybės tradicijai ir priešiškumo kitai grupei nuotaikos.

Pažymėtina, kad buvusios Maskvos patriarchato Bedruomenei priklauso dvigubai daugiau parapijų nei Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai (maždaug 12 000 ir 6 000). Tačiau Maskva pastaraisiais metais mėgino šį skaičių padvigubinti ar net patrigubinti, siekdama pabrėžti istorinį prorusiškų bendruomenių pranašumą.

Lieka neišspręstas klausimas dėl užsienio parapijų, keičiančių jurisdikciją. Visą šį procesą dėmesingai stebi graikų katalikai, turintys tas pačias tradicijas ir pasirengę dalyvauti dar platesniame dialoge apie Bizantiškosios tradicijos krikščionybės integraciją.