Suspenduoti ortodoksų kunigai: metropolito įsakai yra niekiniai, kreipsimės į Konstantinopolį

Pateikiame pranešimo tekstą:

„Vakar iš žiniasklaidos sužinojome, kad esame suspenduoti, o vienam iš mūsų netgi užvesta byla dėl pašalinimo iš kunigų luomo. Tai – tolesnės represijos už Maskvos patriarcho Kirilo pozicijos dėl karo Ukrainoje kritiką.

Šiandien gavome suspendavimo įsakus, kurie, mūsų nuomone, yra niekiniai tiek dėl procedūrinių pažeidimų, tiek savo turiniu.

Procedūriniu – nes mums nebuvo sudaryta galimybė apsiginti, be to, įteiktuose įsakuose nenurodyta nei suspendavimo trukmė, nei konkreti priežastis (plg. 2014-05-30 Rusios Ortodoksų Bažnyčios „Reglamentą apie suspendavimo praktiką“, įsake būtina nurodyti konkrečius Bažnyčios kanonus, kuriuos pažeidė dvasininkai).

Turinio – nes minėtieji dvasininkai tebėra Maskvos patriarchato klere, jokių alternatyvių religinių bendruomenių nekūrė, be metropolito Inokentijaus leidimo jokių pamaldų ar patarnavimų neatliko, visur vadovavosi Bažnyčios nustatyta tvarka ir kanonais. Savo tarnystės vietos savavališkai nepaliko, gavo metropolito Inokentijaus atleidimo iš pareigų (za štat) raštus.

Ketiname pasinaudoti apeliacijos Konstantinopolio patriarchui teise, kurią reglamentuoja IV Visuotinio susirinkimo 10-asis kanonas.“

Vyskupas Amvrosijus: Konstantinopolio patriarchato atsiradimas Lietuvoje įmanomas, „bet ne revoliucijos tvarka“

Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kancleris vysk. Amvrosijus gegužės 11 d. spaudos konferencijoje žurnalistams teigė, kad suspenduotų kunigų veiksmai ir pasisakymai yra „diskreditacijos kampanija“ prieš vietos Bažnyčią:

„Pagrindinė priežastis [kodėl dvasininkai suspenduoti] – jų kunigiškos priesaikos visiškas sulaužymas. Nes jie prieš Evangeliją ir kryžių pažadėjo elgtis kaip kunigai. O jie elgiasi kažkaip kitaip. Melas negali eiti iš kunigo lūpų, o kai tas melas liečia ir visuomenę, ir Bažnyčią, iš kurios jie gavo Šventąją Dvasią, ir vyskupus – tai daro įtakos šaliai, Bažnyčios vadovybės ir žmonių santykiams. Čia diskreditacijos kampanija.“

Dar balandžio 18-ąją metropolitas Inokentijus viešai buvo pareiškęs, kad kunigai „atskilėliai“ jau kurį laiką rengė sąmokslą Bažnyčios viduje, siekdami pereiti į Konstantinopolio patriarchatą. Trakų vyskupas pateikė daugiau šio kaltinimo detalių:

„Jie dar prieš konflikto pradžią slaptai kalbėjosi su kunigais, siūlė jiems pereiti į Konstantinopolį ir tai darė už metropolito nugaros. Visiškai slaptai ir negražiai kūrė savus planus. Ir tas laikas mūsų Bažnyčios puolimui buvo parinktas labai protingai – būtent per Didįjį pasninką, kai nesinorėjo apie kažką kalbėti. Žmonės visi meldėsi. Ir kai visa Lietuvos visuomenė buvo išgąsdinta karo.

Ir kai žmonės pradeda viešai kaltinti Bažnyčią, kad ji palaiko karą, be abejo, tie, kurie išgyvena dėl savo šalies ir savo buvimo, tada priima tuos argumentus ir gali lengvai patikėti.“

Vyskupas teigia, kad apie tokius kunigų veiksmus vadovybė žinojo ir kad juos bandė įspėti: „Jeigu pastebėjot, pirmas metropolito pareiškimas buvo gan neutralus, kaip tik buvo bandoma daryti, kad tai liktų mūsų Bažnyčioje, kad tai neitų į viešumą. Bet kunigai nusprendė bendrauti su savo vyskupu per žiniasklaidą, tai tada teko padaryti antrą pareiškimą, kur metropolitas pasakė: atėjo laikas įvardyti, dėl ko tie kunigai buvo atleisti į atsargą.“

Amvrosijus sako, kad teoriškai Konstantinopolio patriarchas galėtų įsteigti savo parapiją Lietuvoje, „bet ne revoliucijos tvarka“ ir ne tokiu keliu, kuriuo bando eiti suspenduoti kunigai.

„Jo [kito patriarchato] atėjimui yra tam tikra procedūra. Kunigai bando aiškinti, kad nieko čia tokio, kad pakeisti jurisdikciją – tai panašiai kaip situacija, kai einu nusipirkti pieno į „Maximą“, o dabar į „IKI“ vaikščiosiu. Maždaug toks požiūris. Taip jie bando klaidinti visuomenę.

Bet, jeigu įsigilinsit į kanonus, visą tvarką, suprasit, kad [naujos] Bažnyčios atėjimas į kitos autokefalinės Bažnyčios kanoninę teritoriją taip nėra daromas. Ir tai, ką jie [suspenduoti kunigai] daro, tiesiog yra kanoninis nusižengimas. [Turi būti] bent bažnytinis susitarimas, tam tikra teisinė tvarka, bet tikrai ne atskalūnų žmonių, kurie praradę visiškai moralės normas, ir kurie neklauso savo metropolito, sulaužę savo bažnytinę priesaiką. Tai tikrai ne su tais žmonėm reikia kalbėti valstybei šiuo klausimu ir, aš manau, Konstantinopolio patriarchatui“, – sako Trakų vyskupas.

Žurnalistų paklaustas, kaip reaguoja į kun. Gintaro Jurgio Sungailos žiniasklaidai išsakytą ketinimą dėl apeliacijos kreiptis į Konstantinopolį, Amvrosijus atsakė: „Čia jo teisė, tegu skundžia.“

Metropolitas Inokentijus vakar pabrėžė, kad „durys atgailai minėtiems dvasininkams visada atviros“. Kaip toji atgaila turėtų atrodyti? „Pirmiausia reikėtų ateiti pas savo valdantį vyskupą ir su juo pakalbėti. Manau, tada jis jam galėtų paaiškinti, kaip matytų tai. […] Mes meldžiamės už juos [suspenduotus kunigus]. Vyskupas [Inokentijus] labai ilgai, iki vakar dienos, laukė jų atgailos. Bet jie nesuprato, dėl ko turi gailėtis“, – sako vysk. Amvrosijus.

Ortodoksas.lt ir „Bernardinai.lt“ informacija

Daugiau naujienų ir komentarų apie įvykius Ortodoksų Bažnyčioje Lietuvoje skaitykite čia.