Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Norite prisidėti prie pokyčių? Nepamirškite -> Paremti
Atsinaujiname. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Bet galite paremti.

2023 02 22

Br. Michel de Meulenaer

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Sutrikęs šaukiuosi Viešpaties: „Viešpatie, gelbėk mane!“

Kun. Michelis de Meulenaer (br. Mišelis) iš Tiberiados bendruomenės. Asmeninio archyvo nuotrauka

Viešpats pastato mane priešais Raudonąją jūrą. Aš matau šią platybę prieš save. Nesvarbu, kaip ją įsivaizduoju: banguojančią, šėlstančią, ramią ir tylią (galbūt ji – mano širdies paveikslas šią akimirką). Rezultatas tas pats: ji man neįveikiama, jos negaliu pereiti.

Prisimenu, iš kur atėjau. Savo asmeninę istoriją ir nueitą kelią. Jau seniai, labai seniai pradėjau kelionę iš Egipto. Jau pradėjau palikti savo vidinį Egiptą, tą vergovės šalį. Girdėjau Dievo pažadus mane išlaisvinti. Kristus jau parodė man savo ypatingą rūpestį, savo galingą ir nuraminamą buvimą. Jis buvo uola. Jis naktį buvo šviesa. Jis buvo ir debesis, kuris mane vedė. Su Juo jau keliavau nemažą dalį kelio dykumoje.

Dabar esu čia, priešais neįveikiamą jūrą. Ir šios gavėnios pradžioje girdžiu Viešpaties balsą, man sakantį: „Tu perplauksi šią jūrą, o aš lauksiu tavęs kitame krante.“ Girdžiu, kaip Kristus švelniai man sako: „Nebijok, irkis į gilumą. Būk tvirtas ir pamatysi, ką Viešpats šiandien padarys, kad tave išgelbėtų!“

Tačiau kaip galiu patikėti, kad su Kristumi išgyvensiu naują savo gyvenimo etapą? Kaip galiu nematyti, kad paprasčiausiai atsidūriau aklavietėje? Priešais šią jūrą jaučiu baimę, sunkumą, bejėgiškumo jausmą, prašau ženklo, kuris mane paguostų, bet jūra neatsiveria ir nesijaučiu pripildytas ypatingos malonės ja eiti… Gal net nelabai noriu pereiti mane bauginančią jūrą, gal man geriau pasilikti šiame krante?

Unsplash.com nuotrauka

Širdyje jaučiu, kaip prieštaringos mintys kyla lyg daugybė Egipto kareivių, persekiojančių mano sielą. O šių egiptiečių vardai – gerai žinomi. Tai – abejonė, apleistumo jausmas, nusivylimas, murmėjimas, nostalgija, baimė… Jie mane vejasi ir veržiasi į mane galingų žirgų greičiu. Jų man per daug. Jaučiuosi apsuptas. O priešais mane vis ta jūra, kuri neatsiveria. Mirtis yra šios jūros priešais mane, kurią Dievas kviečia mane perplaukti, pavidalo. Mirtis yra už manęs kaip šie egiptiečiai, ji persekioja mane iš visų pusių.

Sutrikęs šaukiuosi Viešpaties: Viešpatie, gelbėk mane! Išgelbėk mane nuo daugybės mano priešų, nuo šių žmonių, kurie visą dieną manęs nekenčia.

Viešpatie ir mano gyvenimo Valdove, neapleisk manęs, nepalik manęs šiai dvasiai, kuri nori, kad aš mirčiau, o ne būčiau gyvas, kuri kariauja su manimi ir išplėšia iš manęs tikėjimą, viltį ir meilę. Bet suteik man malonę būti Tavo tarnu, Tavo draugu, tuo, kuris priima Tavo gyvenimą. Padaryk mane Tavo Šventosios Dvasios indu.

Taip, Viešpatie, Tu esi mano Karalius, mano vadovas. Vadovauk man, kai esu tamsos ir mirties šešėlio žemėje, padaryk, kad žengčiau amžinybės keliu.

O Viešpats man kartoja: Nebijok, irkis į gilumą. Būk tvirtas ir pamatysi, ką Viešpats šiandien padarys, kad tave išgelbėtų.

Tai esu aš, kuris be tavęs, be tavo pagalbos, nuvedžiau tave taip toli, tačiau dabar nenoriu, be tavęs, be tavo tikėjimo ir laisvo apsisprendimo, vesti tavęs toliau į Gyvenimo šalį, kur gyvena mano draugai.

Ženk pirmyn, įženk į mirties vandenis, pereik juos, kad įžengtumei į Gyvenimą, nes tai yra mano kelias! Ar manai, kad galiu tave vesti kur nors kitur, nei į gerąsias ganyklas? Ar liksi užsisklendęs savo įtarumo, baimės ir nepasitikėjimo manimi bokšte?

Atsisakyk šio baimingo „aš“, kuris gyvena savuoju skausmu, kuris serga, nes negali mirti: leisk jam pasibaigti, ir pagaliau pradėsi gyventi. Išdrįsk atlikti šį šuolį į šviesą. Pasitikėk manimi, eime kartu.

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Atsinaujiname

Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.

Norite prisidėti prie pokyčių?

Paremkite