„Sužalotas pasaulis. Apmąstymai apie mūsų kultūros atkūrimo galimybes“

Ši knyga savaip papildo ir tęsia neseniai lietuvių kalba pasirodžiusį veikalą „Rytdienos šešėliuose“. Knygoje „Sužalotas pasaulis“ autorius mėgina nubrėžti Vakarų kultūros atsigavimo perspektyvas po pasaulinio karo, teigdamas, kad bus reikalinga „pasaulietinė askezė“. Tyrinėdamas dvasinius negalavimus, jis pateikia neginčijamą diagnozę ir nurodo priemones jai gydyti, aptaria kultūros atkūrimo šansus.

Daugelis autoriaus įžvalgų skamba taip, lyg būtų parašytos mūsų laikais. Iliuzijos ir klaidingos pažiūros klesti visur. Paneigtos giliausios dvasinės vertybės. Kokia bus ateitis? Galime įsivaizduoti, kad pokarinė karta, pasiryžusi pertvarkyti visuomenę, norėtų panagrinėti, kaip praeitį ir dabartį analizuoja Huizinga. Nors jis nesulaukė šalies išlaisvinimo, tačiau žinojo, kad ji bus laisva, kad laisvė ir demokratija bus atkurtos. Huizingai kėlė nerimą, kad prieškarinis status quo paliktų daug netikusių idėjų ir požiūrių tiek valdančiųjų, tiek valdomųjų galvose. Tikriausiai jis buvo teisus.

Johano Huizingos knygą „Sužalotas pasaulis“, kurią išleido „Gelmės“, pristato Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatą Puslys.

Johanas Huizinga (1872–1945) – garsus Nyderlandų istorikas, kultūros teoretikas, žaidimo teorijos kūrėjas, vienas iš šiuolaikinės kultūros istorijos pradininkų. Huizinga suprato istoriją kaip plačių kultūrinių veiklų visumą, įskaitant religiją, filosofiją, kalbą, papročius, meną, literatūrą, mitus, prietarus, meilę ir kt. Domėjosi viduramžiais ir Renesanso kultūra, dėstė orientalistiką, buvo Groningeno ir Leideno universitetų profesorius. 1916 m. tapo Nyderlandų karališkosios menų ir mokslo akademijos nariu. Jo knygos skirtos ne tik istorikams, kultūros teoretikams, bet ir plačiajam skaitytojų ratui. Knyga iliustruota fotografo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Romualdo Požerskio nuotraukomis.