Šv. Agnietė – kankinė paauglė

Onorio Marinari, „Šv. Agnietė“ (XVII a.). Wikipedia.org nuotrauka

Kasmet sausio 21 d. Romos šv. Agnietės fuori le Mura bažnyčios kanauninkams palaiminti atnešami du balti ėriukai.

Šie gyvulėliai – tyrumo ir romumo simboliai – vėliau yra įteikiami popiežiui, šis juos patiki Šv. Cecilijos benediktinų vienuolynui. Šių baltų ėriukų akinamai balta vilna bus naudojama išausti palijus, baltas stulas, kurias kaip ganytojo valdžios simbolį nešioja popiežius ir arkivyskupai metropolitai.

Ši sena tradicija simboliškai kasmet primena Agnietės auką Dievui. Labiausiai paplitęs pasakojimas, kad Agnietė, vos dvylikos metų sulaukusi, mirė kankinės mirtimi, norėdama išsaugoti savo skaistumą ir tikėjimą.

Tiesą sakant, yra daug agniečių, kurios žmonių atmintyje gerbiamos kaip krikščionių kankinės, visos labai jaunos ir visos skaisčios kaip ėriukai. Labai tikėtina, kad imperatoriaus Konstantino IV amžiuje pastatydintoje bažnyčioje sausio 21 d. minima Agnietė buvo beginklė mergaitė, kurią nukirsdino valdant imperatoriui Diokletianui, maždaug 304 m. po Kristaus. Apie ją vienoje Romos bazilikos jai dedikuotoje paminklinėje lentoje iškaltose eilėse rašė popiežius Damazas ir šv. Ambraziejus savo veikale De virginibus ir himne Agnes beatae virginis.

Kadangi buvo labai jauna, jai nebuvo privalu pasirodyti valdžios atstovams, kaip tai liepė daryti Diokleciano 304 m. paskelbtas įsakas, įpareigojęs krikščionis viešai išpažinti dievus. Šv. Ambraziejus rašo: „Visi buvo nustebę, kad Dievą stojo liudyti būtent ji, nebuvusi dar tokio amžiaus, kad galėtų laisvai spręsti savo likimą.“

Ji pasirodė valdžiai, tačiau neišpažino dievų. Jos nepalenkiamas tikėjimas į Jėzų Kristų leido jai atlaikyti bandymus paaukoti ją romėnų deivei Vestai. Dėl šio tiesaus atsisakymo ji iš pradžių patyrė žiaurumus, o paskui mirė kankinama. Pasakojama, kad, norėdamas priversti ją viešai išsižadėti Dievo, Romos prefekto sūnus liepė ją atiduoti į vieną miesto viešnamį. O vieną kartą vienas žiaurus vyras, prisiartinęs prie mergaitės manydamas, kad ji prostitutė, žaibo nutrenktas sukniubo jai prie kojų net nespėjęs jos paliesti – taip buvo apsaugotas jaunos mergaitės skaistumas.

Popiežius Pranciškus laimina šv. Agnietės ėriukus. EPA nuotrauka

Mus pasiekia įvairios šv. Agnietės, kaip kankinės, mirties versijos: popiežiaus Damazo nuomone, pagal graikiškąją tradiciją Agnietė buvo gyva sudeginta ant laužo, o lotynų poetas Prudencijus teigia, kad ji buvo nukirsdinta. Šv. Ambraziejus himne Agnes beatae virginis apdainuoja mažą mergaitę Agnietės vardu, romią ir nekaltą kaip ėriukas, kuriai budeliai peiliu perpjovė gerklę ir kaip atnašaujamą auką paaukojo ant altoriaus.

Parengta pagal Piero Lazzarino mažąją enciklopediją „Naujoji šventųjų knyga“ („Katalikų pasaulio leidiniai“, 2011 m.).