Šv. Barnabas – apaštalas, Pauliaus bendradarbis

Bar­na­bas, žy­das iš Le­vio gi­mi­nės, su Jė­zu­mi su­si­pa­ži­no, kai šis Ge­rą­ją Nau­jie­ną skel­bė Pa­les­ti­no­je, o iš­vy­dęs ste­buk­lin­gą pa­ra­li­ti­ko pa­gy­dy­mą, jis tuoj pat pri­ėmė Iš­ga­ny­to­jo mo­ky­mą ir ta­po Jo iš­ti­ki­mu pa­se­kė­ju.

Po Jė­zaus mir­ties apaš­ta­lai kar­tu su apaš­ta­lu Pau­liu­mi iš Tar­so Bar­na­bą pa­siun­tė Kris­taus Ge­ro­sios Nau­jie­nos skelb­ti į ry­ti­nes Vi­dur­že­mio jū­ros ša­lis.

Abu kar­tu jie lankėsi Kip­re, Sa­la­mi­ne, Pa­fe, Pam­fi­li­jos Per­gė­je bei Iko­ni­jo­je.

Kai Pau­lius iš­vy­ko į Ma­žą­ją Azi­ją, Bar­na­bas Kip­re su­si­ti­ko su sa­vo sū­nė­nu apaš­ta­lu Mor­ku­mi. Ta­čiau žy­dai jį per­se­kio­jo ir įka­li­nę 53 me­tų bir­že­lio 11 d. už­mė­tė ak­me­ni­mis.

Jo re­lik­vi­jas su­rin­ko ir gai­les­tin­gai pa­lai­do­jo evan­ge­lis­tas Mor­kus.

Iš Piero Lazzarin „Naujoji šventųjų knyga“, Katalikų pasaulio leidiniai, 2010 m.