Gydytojo ir vyskupo šv. Blažiejaus palaiminimas: neteisianti Dievo meilė

Kas užriša mums gerklę? Yra manančiųjų, kad šv. Blažiejaus palaiminimas – senų laikų liekana. Tačiau mano bičiulis vienuolis man pasakojo, kad musulmoniškoje Mtvaroje (Tanzanija) vasario 3 d. bažnyčia visada perpildyta. Daug musulmonų ateina šio palaiminimo.

Ar yra koks magiškas šio palaiminimo paaiškinimas? Nemanau. Tai veikiau troškimas patirti gerklės, kuri yra itin jautri kūno vieta, išgydymą.

Kai mus apima baimė, mums kas tarsi užriša gerklę. Vos žodį galime ištarti. Kartais gerklėje būna įstrigęs liūdesio gumulas. Neįsileidome liūdesio, ir jis įstrigo mūsų gerklėje. Būna atvejų, kad per daug visko nuryjame. Tada taip pat skauda ryjant.

Žiemą peršąlame gerklę. Gerklė – labiausiai meilės reikalinga kūno dalis. Kartais peršąlame dėl to, kad parodėme savo gerklei per mažai meilės. Net ir šuniui patinka, kai jį glostome kaklo srityje. Tada jis jaučiasi mylimas. Dažnai mums trūksta švelnaus dėmesio. Todėl ir esame pernelyg jautrūs šalčiui.

Tikrasis gydytojas

Šv. Blažiejaus palaiminimas neapsaugo nuo visų gerklės ligų. Tačiau priimdami palaiminimą pasijuntame Dievo nuraminti ir apgaubti Jo meilės. Jei per abi degančias žvakes leisime šildančiai Dievo meilei įsilieti į mūsų gerklę, galėsime patikėti, kad mums tai padės. Mes galime ateiti pas Dievą su visomis savo žaizdomis ir ligomis. Dievas su meile į mus atsisuka – tai simbolizuoja dvi degančios žvakės. Jis mūsų neteisia, leidžia savo švelniai šviesai prasiskverbti į mus, kad savo meile paliestų ir išgydytų mumyse visa, kas nesveika.

Tai nereiškia, kad mums nereikia vartoti vaistų arba eiti pas gydytoją. Tai yra pasitikėjimo išraiška, kad galime ateiti pas Dievą ir su kūno, ir su dvasios ligomis. Jo meilė mus gerai veikia. Visuomet tai yra gydanti meilė, kuriai leidžiame paliesti savo žaizdas. Ne taip jau svarbu, ar mūsų persišaldymas nuo to praeis. Svarbu, kad pasitikėtume Dievu, kaip mūsų sielos ir kūno Gydytoju. Dievo meilė sugeba paliesti nemylimas mūsų kūno dalis. Glostomi švelnios Jo meilės, mes kitaip jas pajaučiame.

Svarbu, kad pasitikėtume Dievu, kaip mūsų sielos ir kūno Gydytoju

Viduramžių krikščionys netikėjo magišku tokių ritualų poveikiu. Tačiau jie troško pasitikti Dievą su viskuo, ką išgyvena, taip pat ir su silpnosiomis savo pusėmis, kūno ir sielos ligomis. Jie tikėjo, kad Dievas gali jiems padėti.

Tačiau ši pagalba nekyla automatiškai iš maldos ar ritualo. Labiau gelbsti pasitikėjimas, su kuriuo aš kreipiuosi į Dievą ir tikiuosi, kad Jis išgydys mano žaizdas. Tokio pasitikėjimo šiandien mums labai reikia. Jis apsaugotų mus nuo lakstymo pas įvairiausius gydytojus, nuo stebuklingo vaisto paieškų. Nėra vaisto nuo visų ligų, ir nė vienas daktaras nėra stebukladarys.

Ir viena, ir kita gali mums padėti. Tačiau iš pačios mūsų būties iškyla poreikis žmogaus pagalbą sujungti su dieviškąja pagalba. Kai mums padeda Dievas, visuomet įvyksta stebuklas.

Meditacija

Šildanti Dievo meilė

Jeigu neturi galimybės gauti šv. Blažiejaus palaiminimo bažnyčioje, gali atlikti jį pats. Paimk į rankas žvakę ir laikyk ją ties savo gerkle. Įsivaizduok, kad švelni šviesa ir šildanti meilė, kuri sklinda nuo žvakės, liejasi tau į gerklę. Nukreipk šviesą į viską, kas tave gniaužia, kas spaudžia žodžius, išeinančius tau iš gerklės. Įsivaizduok, kad šviesa perkeičia tavo kalbėjimą ir tau iš burnos sklinda žodžiai, kurie neša šviesą.

Nukreipk šviesą į gumulą savo gerklėje, į neišgyventą liūdesį, į tai, kas buvo nuryta ir įstrigo tavyje. Įsivaizduok, kad šilta šviesa viską ištirpdo. O tada nukreipk šildančią šviesą į savo gerklės ligas. Įsivaizduok, kad būtent ten, kur tu jauti skausmą, kur jautiesi peršalęs, tave šildo Dievo meilė.

Parengta pagal Anselmo Grüno knygą „Tiesiog gyventi“.