Šv. Eulogijus – Kordobos kankinys

Eulogijus, Rodrigas ir Salomonas – Kordobos kankiniai. Jie, kaip ir daugelis kitų krikščionių, liudijo tikėjimą, paaukodami savo kraują prie Kordobos, svarbaus ispanų miesto Andalūzijoje. Kordoba, patyrusi vestgotų ir arabų užkariavimus, savo kultūros viršūnę pasiekė X a., prieš tai, kai ją užkariavo Kastilijos valdovas Ferinandas III 1236 m.

Musulmonai nebuvo žiaurūs krikščionių persekiotojai. Dažniausiai jie liepdavo krikščionims viešai neliudyti savo tikėjimo ir mokėti tam tikrą mokestį. Tačiau taip jie varžė krikščionių laisvą dvasią ir vietinių gyventojų autonomiją.

Kai kurie krikščionys negalėjo toleruoti priverstinio religinio sąstingio. Retsykiais gimdavo pavienių pasipriešinimų, po jų kildavo pavienių krikščionių persekiojimų. Tokį pasipriešinimą sukėlė ir Rodrigas, Salomonas bei Eulogijus.

Eulogijus gimė Kordoboje, Ispanijoje, mokėsi Sperandeso abatijoje ir tapo išsimokslinusiu kunigu. Negalėdamas susitaikyti su krikščionių pasyvumu, jis ėmė kalbėti prieš Koraną. 850 m. persekiojimų metu jis parašė „Palaikymą kankinystėje“, jame paragino, kad dvi merginos, nepaisydamos joms gresiančios negarbės, liktų tvirtos savo tikėjimu.

Pats Eulogijus buvo įkalintas. Kalėjime parašė didelį veikalą „Prisiminimai apie šventuosius“, jame pateikė daug žinių apie maurų aukas. Buvo slapta išlaisvintas, paskirtas Toledo vyskupu, tačiau negalėjo būti įšventintas – nors pabėgusį iš kalėjimo jį ištikimai slėpė maurų atsivertėlė šv. Lukrecija, Eulogijus vis dėlto buvo surastas ir nukirsdintas 859 m. kovo 11 d.

Šv. Eulogijaus simbolis mene – palmės šakelė.