Šv. Juozapas – vyriškumo pavyzdys

Bet, galite sakyti, mes juk taip mažai apie jį žinome! Kaip galime imti pavyzdį iš žmogaus, kurį vos pažįstame? Tačiau iš tikrųjų apie šv. Juozapą žinome daugiau, nei galite pagalvoti. Štai penkios jo savybės, kuriomis galime sekti.

Šv. Juozapas buvo teisus žmogus. Būtent taip jis vadinamas Šventajame Rašte (Mt 1, 19). Kitaip tariant, jis buvo šventas ir pamaldus žydas, vykdęs du didžiausius įsakymus – mylėjo Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir visomis jėgomis ir mylėjo savo artimą kaip save patį.

Jis taip pat buvo maldos vyras, kuris kaip savo penkis pirštus pažinojo psalmes ir Mozės įstatymą ir, kaip ir visi pamaldūs žydai, kasdien meldėsi bent tris kartus. Visa, ko iš jo buvo reikalaujama, jis vykdė nuolankia garbinimo, o ne legalizmo širdimi. Kitaip nei fariziejai, jis suprato ne tik įstatymo raidę, bet ir dvasią.

Būdami katalikai, galime sekti šv. Juozapu, teikdami Dievui pirmą vietą savo gyvenime ir nesavanaudiškai mylėdami savo artimą. Galime vykdyti Šventosios Motinos Bažnyčios įsakymus nerėkaudami ir nesiskųsdami. Juk Bažnyčios įstatymą vykdyti neįtikėtinai lengva, ypač palyginus su Mozės įstatymu. Turėtume būti maldos vyrai, skaityti Šventąjį Raštą ir kiekvieną dieną pašventinti malda.

Šventasis Juozapas mylėjo Jėzų. Juozapui buvo patikėta rūpintis Jėzumi, Dievo Sūnumi. Nors ši mintis kelia baimę, jis Jėzui buvo kaip normalus tėtis. Jis su meile laikė Jėzų Betliejaus tvartelyje. Jis padėjo jam išmokti vaikščioti. Kai Jėzus susižeisdavo (kaip ir visi maži berniukai), jis jį paguosdavo. Jie kartu meldėsi, kalbėjosi, daugybę ilgų valandų praleido kartu dirbdami dirbtuvėje.

Trumpai tariant, šv. Juozapas Jėzui jautė gilią tėvo meilę. Jei kada nors turėjote vaikų, suprantate, apie kokią meilę kalbu. Ir žinot ką? Jėzus mylėjo šv. Juozapą, o jus ir mane Jis myli visu ugningu Dieviškosios Meilės intensyvumu. Galime sekti šv. Juozapu karštai mylėdami Jėzų ir atiduodami Jam savo gyvenimą.

Šv. Juozapas mylėjo Mariją. Įsivaizduokite, kad esate vedęs tobulą moterį. Galėtumėte ramiausiai pasakyti: „Mano žmona yra Visatos Karalienė.“ Tam tikra prasme Juozapui skirta užduotis turėjo būti labiausiai žeminanti, kokia tik yra kada nors duota vyrui. Tačiau kita prasme Juozapas atsidavusiai mylėjo Mariją kaip savo žmoną – nes būtent tokia ji ir buvo. Jis buvo pasiryžęs mirti, kad tik apgintų jos garbę. Kai ji buvo sutrikusi, jis ją guodė. Kai ji buvo pavargusi, ji rėmėsi į savo vyrą. Jis kantriai jos klausėsi ir daug dirbo, kad ją aprūpintų. Jis buvo geriausias vyras nuostabiausiai kada nors gyvenusiai moteriai.

Kiekvienas vyras turėtų būti pamaldus Marijai. Ji yra mūsų motina ir Karalienė. Mylėkime Ją, saugokime Jos garbę ir atsiduokime Jai, kaip tai darė šventasis Juozapas.

Šv. Juozapas nebijojo darbo. Jis yra žinomas kaip „darbininkas“. Jis taip sunkiai dirbo, kad darbas visiems laikams sutapatintas su jo vardu. Juozapas nebuvo tinginys, atidėliojantis darbus, ir nesižavėjo patogumu ir lengvumu, kaip dažnai darome mes. Jis dirbo savo rankomis, kad aprūpintų žmoną ir Sūnų, ir jokia užduotis jam nebuvo per menka. Į kasdienes pareigas jis sudėjo visą savo kūną ir sielą, ir šis darbas buvo garbinimo bei maldos aktas.

Būdami vyrai, esame pašaukti imtis savo darbų kaip šv. Juozapas, kad ir kokie kasdieniški jie būtų. Nesvarbu, ar esame verslo profesionalai, ar tarnaujame kariuomenėje, ar esame amatininkai, grafikos dizaineriai, profesoriai, rašytojai, ar dar ką nors – savo proto ir kūno darbu galime šlovinti Dievą.

Šv. Juozapas vykdė Dievo valią. Kodėl Dievas pasirinko būtent jį? Kodėl iš visų tūkstančių žydų vyrų, kurių daugelis, be abejonės, buvo teisūs, Gelbėtojo žemiškuoju tėvu buvo pasirinktas kuklus amatininkas? Atsakymas paprastas: Dievas žinojo, kad šv. Juozapas tuoj pat padarys viską, ko iš jo prašoma, kad ir kaip sunku būtų.

Šventieji sutaria, kad Dievo valios vykdymas Jai greit paklūstant yra vienas patikimiausių kelių į šventumą. Juozapas pasižymėjo šia dorybe, o puikus to pavyzdys – bėgimas į Egiptą. Viešpaties angelas pasirodė šv. Juozapui sapne ir įspėjo jį apie gresiantį pavojų. Tuomet Šventajame Rašte pasakojama, kad „atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą“.

Pastebėjot? Tą pačią minutę, kai tik pabudo, jis pakluso. Juozapas neleido nežinomybės baimei jo suparalyžiuoti, neskyrė savaičių planavimui ir prieš tai nesukaupė pinigų. Jis pasiėmė Jėzų su Marija ir išvyko į Egiptą, patikėdamas savo šeimą Dievo apvaizdai. Tai yra greitas paklusnumas, todėl šv. Juozapui buvo patikėta didžiausia kada nors žmogui suteikta atsakomybė.

Apibendrinimas

Šv. Juozapas buvo nepaprastas žmogus, Šventosios Šeimos galva. Nors Jėzus ir Marija buvo be nuodėmės, jie abu pakluso Juozapui. Jam teko sunkiausias darbas visoje planetoje, ir jis jį atliko su kaupu. Jam skirta ypatinga vieta Danguje ir ypatinga vieta Jėzaus ir Marijos širdyse.

Jis taip pat yra Visuotinės Bažnyčios globėjas bei vienas galingiausių užtarėjų tarp šventųjų. Neseniai kanonizuotam kanadiečių vienuoliui šv. Andre Bessette‘ui priskiriami tūkstančių žmonių išgydymo nuopelnai. Kaip jam pavyko? Meldžiantis šv. Juozapui. Jei jus ištiko bėda, jei esate gundomas, jei jums apskritai ko nors reikia, kreipkitės pagalbos į Juozapą.

Apie šį šventąjį galite sužinoti daugiau. Puiki pradžia būtų Leono XIII enciklika apie pamaldumą šv. Juozapui, pavadinta Quamquam Pluries. Pamąstykite apie jo gyvenimą ir bendravimą su Jėzumi ir Marija. Prašykite jo užtarimo. Tai padarys jus geresniu žmogumi.

Komentaras perpublikuotas (ir iš anglų k. išverstas) iš JAV katalikiškos interneto svetainės „The Catholic Gentleman“.