2022 06 02

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min.

Šv. Marcelinas ir Petras – Diokleciano persekiojimo aukos

Šventųjų Marcelino ir Petro nukankinimas. Iliuminacija iš Weissenauer passionale | Frater Rufillus (12 a.) Wikipedia.org nuotrauka

Birželio 2 d. – šv. kankinių Marcelino ir Petro minėjimas.

Seniausią žinią, kuri pasiekia mus apie šv. Marcelino ir Petro kankinystę (304 m.), įvykusią Diokleciano persekiojimo metu, yra užrašęs popiežius Damazas (384 m.). Būdamas jaunas Damazas visą istoriją išgirdo iš budelio lūpų.

Pasak popiežiaus, teisėjas įsakė kankiniams nukirsti galvas miške, kad jų palaidojimo vieta liktų nežinoma. Nuvesti į kankinimo vietą, Marcelijus ir Petras patys savo rankomis išsikasė sau kapą, kuriame po nukankinimo liko gulėti jų kūnai. Vėliau gailestinga moteris Liucija, sužinojusi apie įvykį, pasirūpino palaikų perlaidojimu kitoje vietoje.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Jų naująją palaidojimo vietą nurodo Jeronimo Martirologija (VI a.), kurioje priduriama, kad Marcelijus buvo kunigas, o Petras – egzorcistas. Jų minėjimo diena – birželio 2 -oji. Kankinių kapai kaip piligrimystės vieta ėmė garsėti VII a., o minėjimo diena nurodyta visose liturginėse knygose.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Pasak kai kurių šaltinių, Konstantinas pastatė jų garbei baziliką. Kankinių palaidojimo vietoje popiežius Damazas pastatė paminklą su jų garbei iškaltu himnu.

Gotų siautėjimo metu paminklas buvo nugriautas, bet vėliau popiežius Vigilijus jį atstatė.

Panašiu metu buvo sukurta pasija, atkartojanti Damazo žodžius, tačiau pridėta ir netikslių žinių, pasak kurių, šventieji Marcelijus ir Petras buvo susiję su kankiniais Artemijumi, Sekunda ir Paulina, kad jų kankintojas buvo vardu Dorotėjas, senatvėje atsivertęs į krikščionybę, jį neva pakrikštijo popiežius Julijus I.

Krikščioniškoje ikonografijoje šie kankiniai vaizduojami kaip vidutinio amžiaus vyrai su tonzūromis, rankoje laikantys palmės šakeles (kankinystės simbolis).