Šv. Matilda – dosni ir išmintinga karalienė

913 m. Matilda ištekėjo už Henriko I, Saksonijos kunigaikščio, praminto paukštininku dėl aistros medžioklei su sakalais. Netrukus po jų pirmagimio Otono gimimo Henrikas tapo karaliumi. Dėl dažnų karų Henriko dažnai nebūdavo namuose; už savo pergales jis būdavo dėkingas karalienės Matildos maldoms, ji savo rūmuose gyveno bemaž vienuolinį gyvenimą. Karalienė Matilda garsėjo labdaringumu ir geraširdiškumu.

Tapusi našle, 936 m. karalienė atsisakė visų luomo privalumų, pardavė savo brangenybes, pastatė 3 moterų ir 1 vyrų vienuolyną, tęsė kitus labdaringus darbus.

Henrikui ir Matildai gimė penki vaikai: Henrikas Vaidingasis, Bavarijos kunigaikštis, būsimasis imperatorius Otonas I, šv. Brunonas, Kelno arkivyskupas, Gerburga, frankų karaliaus Liudviko IV žmona, Jadvyga, Frankonijos hercogo Hugo Didžiojo žmona.

Henrikas norėjo užleisti sostą broliui Otonui, kaip priderėjo pagal pirmumo teisę, tačiau Matilda įtikino kilminguosius išrinkti būtent jį, jos numylėtinį, tačiau galų gale nugalėjo Otonas. Visgi Henrikas sukilo prieš brolį, tačiau pralaimėjo; tapo Bavarijos kunigaikščiu. Jo sūnus vėliau tapo imperatoriumi Henriku II po Otono I mirties.

Karalienė Matilda gyveno atsiskyrusį ir asketišką gyvenimą. Dalindama dideles išmaldas ji užsitraukė vaikų nemalonę. Ne tik Otonas apkaltino motiną turto iššvaistymu ir ėmė kontroliuoti kiekvieną jos žingsnį – jos didžiausiam liūdesiui mylimas sūnus Henrikas pritarė broliui, kad geriausia išeitis – išsiųsti motiną į vienuolyną ir taip išsaugoti likusias šeimos brangenybės. Matilda viską ištvėrė su liūdesiu matydama, kaip jos vaikai siekia tik savo naudos, ir, palikusi jiems viską, pasitraukė į rezidenciją gimtinėje.

Tačiau taip buvo lemta, kad Vokietija negalėjo leisti šiai šventai moteriai pasitraukti tyliai: kai tik ji išvyko, Henrikas susirgo, iškilo naujų politinių problemų. Spaudžiama klero ir kilmingųjų, Otono žmona įtikino brolius atsiprašyti motinos ir pakviesti ją grįžti dalyvauti valstybės reikaluose. Matilda grįžo, tačiau ir vėl ėmėsi gailestingumo darbų.

Henrikas ir toliau liko jos širdies skausmo priežastimi – jis ne tik sukilo prieš brolį, bet ir sukėlė bavarus prieš jį. Matilda, 955 m. matydama jį paskutinį kartą ir jausdama jo artėjančią mirtį, kvietė jį sustoti, kol ne vėlu…

Otonas parodė karalienei motinai pasitikėjimą palikdamas jai valdyti šalį, kai 962 m. turėjo išvykti į Romą priimti imperatoriaus karūnos.

Paskutinis šeimos susirinkimas įvyko Kelne per Velykas, po trejų metų. Po to Matilda galutinai pasitraukė į vienuolynus, kuriuos buvo įsteigusi.

967 m. Matildai atsinaujino sena liga, ir ji, nujausdama artėjančią mirtį, norėjo išvykti į Kvedlinburgą, kur ilsėjosi jos vyras. Šventoji karalienė užgeso 968 m. kovo 14 d. Ji buvo palaidota šalia vyro. Netrukus išplito jos kultas.

Ikonografijoje Matilda dažnai vaizduojama su bažnyčios modeliu rankoje ar pinigų maišeliu, jos dosnumo ir vienuolynų įsteigimo simboliais.