Šv. Perpetua ir Felicita – pirmųjų amžių Afrikos kankinės

Nežinomas dailininkas, „Marijos su Kūdikiu, šv. Felicitos iš Kartaginos ir šv. Perpetuos šventasis bendravimas“ (apie 1520 m.). Varšuvos nacionalinio muziejaus eksponatas. Wikipedia.org nuotrauka

Perpetua ir Felicita (m. 203) – Kartaginos (Afrikoje) kankinės. Perpetua buvo kilminga romėnė – matrona, Septimijaus Severo persekiojimų metu būdama nėščia suimta su keletu kitų krikštui besiruošiančių krikščionių.

Kartu su ja buvo suimta taip pat besilaukianti kūdikio jos vergė Felicita, jos vyras Revokatas, taip pat Saturninas ir Sekundas.

Areštuotieji iš pradžių buvo laikomi privačiuose namuose, o persekiotojai ypač tardė moteris, reikalaudami atsižadėti krikščionybės. Kai net Perpetuos tėvui nepavyko jos atkalbėti nuo tikėjimo, kaliniai buvo išvežti į kalėjimą. Ten Perpetua pagimdė dukrelę, ši buvo iš jos atimta, o visi suimtieji išvesti mirti susirinkusios minios akivaizdoje.

Kankinių mirčiai buvo paruošti išalkę ir įsiutinti žvėrys: keli leopardai, meškos ir kuilys. Įsiutę žvėrys puolė besimeldžiančius žmones, juos sužeidė ir pasitraukė. Tada išėję į areną gladiatoriai nužudė kankinius.

1907 m. kasinėjant Kartaginoje Didžiosios Bazilikos vietą, buvo atrastas užrašas, kad šioje bazilikoje yra palaidotos Perpetua ir Felicita. V a. jų kultas jau buvo išplitęs visoje Bažnyčioje.

Parengta pagal „Liturginį kalendorių“.