Šv. Petras Damijonas: Bažnyčios mokytojas ir taikintojas

Petras gimė Italijoje, Ravenos mieste, 1007 m. Šeima, turėjusi daug vaikų, anksti neteko tėvo. Petrą globojo jo vyresnysis brolis Damijonas, iš čia ir antrasis Petro vardas – Petras Damijonas. Petras studijavo Ravenoje, Faenzoje ir Paduvoje, vėliau dėstė Parmos universitete. Po kurio laiko įstojo į kamaldulių vienuolyną Fonte Avelanoje, kuris tapo jo reformų veiklos centru. Petras Damijonas pasižymėjo asketišku gyvenimu ir dideliu uolumu tiek vadovaudamas savo vienuolynui, tiek atnaujindamas kitus, iš kurių sudarė reformuotųjų vienuolynų šaką.

Tuo laiku Bažnyčia iš vidaus buvo draskoma nesutarimų ir schizmų, kilusių dėl simonijos (bažnytinių rangų, pareigų, privilegijų pirkimo), dvasininkų pasaulietiškumo, jų lengvabūdiško požiūrio į celibatą. Reformoms reikėjo dorų ir tinkamai pasirengusių žmonių.

Vienas jų buvo ir Petras Damijonas – išsilavinęs ir reiklus. Jis buvo šešių popiežių pagalbininkas vykdyti taikos misiją, ypač bendradarbiavo su Ildebrandu, didžiu reformatoriumi, tapusiu popiežiumi Grigaliumi VII. 1057 m. Petras Damijonas buvo paskirtas kardinolu ir Ostijos vyskupu.

Šv. Damijono svarbą Bažnyčios gyvenime rodo jo dalyvavimas sinoduose ir įvairiose popiežiaus pavestose misijose Milane, Prancūzijoje, Vokietijoje. Jau būdamas garbingo amžiaus, jis buvo pakviestas atkurti taiką Ravenoje, savo gimtajame mieste, kuriame nesantaiką kurstė antipopiežiaus pasekėjai. Jis mirė 1072 m. Faenzoje, grįždamas iš šios savo paskutinės taikos misijos.

Petras Damijonas greitai imtas gerbti kaip šventasis, 1828 m. oficialiai jo kultą patvirtino popiežius Leonas XII ir paskelbė jį Bažnyčios daktaru.