Šv. Petras Šanelis – pirmasis Okeanijos kankinys

Petras gimė 1803 m. liepos 12 d. Cluet’e, Prancūzijoje, valstiečių šeimoje. Būdamas 21 metų amžiaus įstojo į Burgo seminariją, 1827 m. įšventintas kunigu. Dar seminarijoje jautė pašaukimą misijoms ir norėjo iš karto leistis į kelionę, tačiau jo vyskupui labai trūko kunigų, tad Petrui teko dar kurį laiką padirbti parapijoje, kur jis prisijungė prie maristų bendruomenės, puoselėjusios panašias idėjas.

Maristų bendruomenė gavo galutinį popiežiaus patvirtinimą 1836 m. Petras tapo vienu pirmųjų jos narių ir tais pačiais metais su pirmąja misionierių grupe iškeliavo į Okeaniją. Tik meilė Viešpačiui ir drąsa galėjo padėti pasiryžti pavojams, kurie ten laukė. Futunos saloje (viena iš Fiji salų) Petras įvykdė savo evangelizacinę misiją, kuri jam kainavo gyvybę.

Šiandien ši sala yra pilna turistų, ieškančių egzotikos, o salos gyventojai – taikūs katalikai. Tačiau prieš pusantro šimto metų, kai čia išlipo misionierius maristas Petras Šanelis, lydimas bendraminčio Nicezijaus, saloje, kurią į dvi dalis skyrė kalnas, gyveno dvi tarpusavyje nuolat kariavusios gentys.

Jos priešiškai žiūrėjo ir į atvykėlius.

Prireikė laiko ir nemažai kantrybės, kol Petrui ir jo bičiuliui pavyko įžengti į mažytį vietinių gyventojų pasaulį, pasižymintį tokiu skirtingu gyvenimo būdu ir mąstymu.

Petras Šanelis išmoko vietos kalbą, gydė ligonius, tuo pelnydamas didelę čiabuvių draugystę. Petrui ypač sekėsi evangelizuoti Futunos salos jaunimą.

Kai genties vado sūnus panoro būti pakrikštytas, jo tėvas nužudė Petrą Šanelį.

Nepaisant šio fakto, misijos sėkmingai tęsėsi. Petro kraujas buvo kaina, sumokėta, kad būtų atidaryti vartai šios salos evangelizacijai.

Petrą Šanelį kanonizavo popiežius Pijus XII 1954 m., paskelbdamas Okeanijos šventuoju globėju.