Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 09 17

Leopold Scheifele OFM

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Šv. Pranciškaus stigmos: Elijo laiškas

Deja, lietuvių kalba neturime daug pranciškoniškų šaltinių. Neturime Tomo Celaniečio antrojo šv. Pranciškaus gyvenimo biografijos, taip pat neturime šv. Bonaventūros nei Legenda maior, nei minor – kuriuose šiandien galėtume rasti skaitinį apie Pranciškaus stigmas.

Laimė, apie šv. Pranciškaus stigmatizaciją turime vientisą dokumentą, kurį ad hoc išversti nėra sunku: šv. Pranciškaus įpėdinio brolio Elijo laišką, kuriuo jis pranešė apie šv. Pranciškaus mirtį ir ligi šiol dar negirdėtų stigmatų atsiradimą. Šis laiškas – gražus tekstas, kuriame susipina džiaugsmas ir skausmas.

Skausminga paskelbti šv. Pranciškaus mirtį ir tuo metu prarasti savo tėvą ir kartu džiaugsminga atrasti stebuklingas Kristaus žymes mirusiojo kūne. Dėl skausmų ir ligų šv. Pranciškaus veidas ir išvaizda nebebuvo gražūs; tačiau mirtis padarė jį nuostabiai gražų – tai buvo lyg naujas gimimas – gimimas dangui!

Šitaip šv. Pranciškaus atgailos gyvenimas užsibaigia, kaip prasidėjo – susitikimu su raupsuotoju: tai, kas man atrodė kartu ir neištveriama, pasidarė saldumu kūnui ir sielai!

Elijo laiško tekstas

Prieš pradėdamas kalbėti, pagrįstai raudu ir dejuoju. Mano dejonė panaši į plūstančius vandenis (Job 3, 24), nes tai, ko bijojau, įvyko man ir atsitiko jums, ir tai, nuo ko slėpiausi, atsitiko tiek ir man, tiek ir jums.

Mūsų guodėjas išėjo toli toli; tasai, kuris mus nešiojo ant rankų tarsi avinėlius, iškeliavo į tolimą šalį (Mt 21, 23; Lk 19, 22). Tas, kuris buvo brangus Dievui ir žmonėms, kuris kaip antras Jokūbas mokė gyvenimo ir disciplinos įstatymo, ir kaip Izraelis paliko taikos testamentą, buvo paimtas į spindinčios šviesos šalį.

Turime labai džiaugtis dėl jo, bet verkti dėl mūsų pačių…

Po viso šito skelbiu jums didelę džiugią naujieną ir negirdėto stebuklo vienatinumą. Niekada nėra buvę girdėta esant tokio ženklo, jei ne pačiame Dievo Sūnuje Kristuje Viešpatyje.

Nebedaug laiko likus iki jo mirties, mūsų brolis ir tėvas Pranciškus pasirodė nukryžiuotas, nešiodamas savo kūne penkias žaizdas, kurios iš tiesų yra Kristaus stigmos. Jo delnai ir pėdos buvo pažymėtos vinių smaigaliais nuo vienos pusės iki kitos, tarsi būtų pervertos, kartu išsaugodamos randus ir juodą vinių spalvą. O jo šonas buvo pervertas ieties ir dažnai kraujuodavo.

Kol dar buvo gyvas, jo veidas nebuvo nei patrauklus, nei gražus (Iz 53, 2–5), kaip tik: vos ne niekingas. Joks jo kūno narys nebuvo likęs nepaliestas kokios nors kančios. Jo kūno dalys buvo sustabarėjusios dėl nervų susitraukimo, kaip kad nutinka mirusiajam, tačiau po mirties įgijo nepakartojamo grožio išvaizdą, spindinčią nuostabiu baltumu, teikiančiu džiaugsmo visiems, kas tik žvelgia į jį; o jo nariai, pirmą buvę susitraukę, tapo tokie lankstūs, kad buvo galima lankstyti į vieną ir į kitą pusę, kaip kad būna mažam vaikeliui.

Todėl šlovinkite, o broliai, dangaus Dievą ir išpažinkite Jį visų akivaizdoje, nes mums Jis parodė savo gailestingumą. Atminkite mūsų tėvą ir brolį Pranciškų, šlovindami ir garbindami Tą, kuris jį išaukštino tarp žmonių ir pašlovino angelų akivaizdoje.

Melskitės už jį, kaip jis buvo prašęs, ir melskite jo, kad Dievas ir mus kartu su juo padarytų savo šventos malonės dalyviais.

Nusidėjėlis brolis Elijas 

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kurkime kartu!

Kodėl bernardinams yra svarbus skaitytojų ir rėmėjų indėlis?