Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 03 28

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Šv. Steponas Hardingas – cistersų pradininkas

Šv. Steponas Hardingas. Wikipedia.org nuotrauka

Atnaujintame šventųjų ir kankinių kalendoriuje, Martirologio Romano, šv. Steponas Hardingas minimas kovo 28-ąja, jo mirties dieną.

Hardingo gyvenimo istorija veda prie cistersų vienuolijos ištakų XI-XII amžių sandūroje. Šis anglų vienuolis drauge su Šv. Robertu iš Molesmės bei Alberiku 1098 m. įkūrė naują vienuolyną Citeaux mieste Burgundijoje. Šią naują bendruomenę įkvėpė troškimas sugrįžti prie klusnumo šv. Benedikto Regulai. Steponas vėliau pats tapo Citeaux abatu ir būtent jis čia priėmė šventąjį Bernardą – figūrą, kuri savo charizma prisidėjo prie  naujosios vienuolijos suklestėjimo. Dar vadovaujant Steponui Hardingui, buvo įkurti kiti dvylika cistersų vienuolynų.


Steponas buvo geras studentas, kuriam mokytis patiko, ypač domėjosi literatūra. Jis rimtai žiūrėjo į gyvenimą ir kasdien meldėsi.

Kartą Steponas su draugu išsiruošė į piligriminę kelionę pėsčiomis į Romą. Grįžęs Steponas prisijungė prie labai neturtingos ir šventai gyvenančios vienuolių bendruomenės. Šie vyrai meldėsi, pasninkavo ir sunkiai dirbo. Tokiu būdau siekė parodyti savo meilę Dievui. Steponą sužavėjo jų džiugi dvasia. Bendruomenei vadovavo abatas Robertas, vėliau irgi tapęs šventuoju.

Kurį laiką Steponas džiaugsmingai tarnavo Dievui kartu su jais. Tačiau po truputį vienuoliai ėmė norėti švelnesnio asketiško gyvenimo. Taip Robertas ir Steponas bei 20 kitų vienuolių įkūrė naują vienuolyną. Pasistatė patys sau namus dykynėje Prancūzijoje netoli Cito (Citeaux). Vienuoliai dirbo ir gyveno labai neturtingai, siekdami atkartoti Jėzaus gyvenimą. Be to, griežtai laikėsi tylos.

Steponas, tapęs abatu, turėjo nemažai rūpesčių, nes vienuoliams nuolat trūko maisto. Apie pusę jų susirgo ir mirė. Ėmė atrodyti, kad bendruomenė netrukus išnyks. Jiems reikėjo naujų, jaunų narių.

Steponas meldėsi tvirtai tikėdamas ir jo maldos buvo išklausytos. Dievas atsiuntė šiems vienuoliams, vadinamiems cistersais, 30 jaunų vyrų, kurie panoro prisijungti prie bendruomenės. Jie atvyko prie vienuolyno vartų visi kartu. Jų vadovas Bernardas (minimas rugpjūčio 20 d.) tapo didžiu šventuoju. Tai buvo nuostabi diena Steponui ir jo bendruomenei.

Paskutinius gyvenimo metus Steponas praleido rašydamas vienuoliams Regulą bei ruošdamas Bernardą užimti jo vietą.

Mirties patale Steponą vienuoliai drąsino nebijoti mirties, nes tiek daug ir sunkiai dirbo bei taip stipriai mylėjo Viešpatį. Tačiau Steponas nesijautė daug nusipelnęs.

Mirė 1134 m., kanonizuotas 1623 m.

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.