Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Šv. Teresė Avilietė: mistikė ir reformatorė

Šv. Teresės Avilietės portreto fragmentas iš Carma bažnyčios Bragoje, Portugalijoje. Vikipedijos iliustracija

Šv. Teresės Avilietės (šv. Jėzaus Teresės, 1515–1582 m.) skaitytojui katalikui pristatyti nereikia: tai viena žinomiausių šventųjų, 1622 m. kanonizuota kartu su trimis ne mažiau garsiais savo amžininkais – Ignacu Lojola, Pranciškumi Ksaveru ir Pilypu Nėriu. 1970 m. popiežius Paulius VI šv. Teresę Avilietę (drauge su šv. Kotryna Sieniete) paskelbė ir Bažnyčios Mokytoja (suteikdamas „Maldos Mokytojos“ titulą); tokią garbę šventosios moterys pelnė pirmą kartą per visą Bažnyčios istoriją.

Šv. Teresės gyvenimas reikšmingai skleidėsi dviem skirtingomis plotmėmis – vidine ir išorine, tačiau abi jos buvo neatskiriamai susijusios. Nepasitenkinimas drungnu Avilos vienuolyno gyvenimu, mistinis Dievo malonių išgyvenimas, kontempliatyvios maldos patirtis skatino šv. Teresę veikti – reformuoti Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos (karmelitų) ordiną.

1562 m. persikėlusi į savo įsteigtą Šv. Juozapo vienuolyną, kuriame buvo laikomasi griežtesnės askezės ir neturto, Teresė Avilietė ilgainiui tapo keliolikos reformuotų karmelitų vienuolynų (ne tik moterų, bet ir vyrų!) Ispanijoje steigėja bei viena įspūdingiausių visų laikų vienuolinio gyvenimo reformuotojų.

Drauge su savo bendražygiu šv. Kryžiaus Jonu, taip pat mistiku ir basųjų karmelitų vienuolynų steigėju, šv. Teresė patyrė ir opoziciją reformai, kuri buvo trumpam sustabdyta, kol naujuosius vienuolynus sujungė atskira kongregacija; iš jos 1593 m., jau po šventųjų steigėjų mirties, išaugo atskiras basųjų karmelitų ordinas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Šv. Teresės dvasinį paveldą Lietuvoje nuo XVII a. pradžios puoselėjo ir skleidė basųjų karmelitų vienuolynai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas Steponas Pacas, Belgijoje susitikęs su šv. Teresę pažinojusiomis seserimis, drauge su savo žmona Mariancile Rudaminaite pasirūpino pakviesti basąsias karmelites į Lietuvą ir Vilniuje joms įsteigė – vienintelį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – vienuolyną su Šv. Juozapo bažnyčia; tas pats geradarys prisidėjo ir prie basųjų karmelitų vienuolyno ir Šv. Teresės vardu pavadintos (vienintelės Lietuvoje) bažnyčios Vilniuje fundavimo. Vėliau basieji karmelitai įsikūrė ir kitose tuometinės Lietuvos valstybės vietose – Kaune, Gardine, Antalieptėje, Gudagojyje ir kitur.

XIX a. visi vyrų vienuolynai buvo uždaryti, o moterų vienuolynas su bažnyčia dar ir sugriautas. Šv. Teresės Avilietės įsteigtos vienuolinės šeimos tradicija Lietuvoje atgijo prieš du dešimtmečius, 1994 m. Paštuvoje įsikūrus basųjų karmeličių seserims.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.