Sunku skaityti? Padidink tekstą, spausdamas ant aA raidžių straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Nepamiršk -> Paremti
Neįskaitai? Spausk teksto didinimo mygtuką. Paremk. Ačiū!

2023 01 22

Domenico Agasso

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Šv. Vincentas Palloti – Katalikų apaštalavimo sąjungos steigėjas

Terezia Sedlakova, „Šv. Vincentas Pallotti“(2015 m.). „Wikipedia Commons“ nuotrauka

Sausio 22 d. minime šv. Vincentą Pallotti (Roma, 1795 m. balandžio 21 d. – Roma, 1850 m. sausio 22 d.). Jis buvo geras kunigas, išsilavinęs žmogus, eruditas, Romos seminarijos ir Tikėjimo skleidimo Urbono kolegijos dvasios tėvas, aktyviai veikė prisidėdamas prie artimo meilės darbų. Kam jam dar reikėjo steigti Katalikų apaštalavimo sąjungą, lyg tam būtų nepakakę jau egzistavusių Bažnyčios struktūrų? Be to, į ją buvo įtraukti pasauliečiai, vyrai ir moterys.

Vincentas Pallotti, romietis, gimęs 1795 m. ir kunigas nuo 1818 m., siekė atsiliepti į įtarumą bei kliūtis, iškylančias Bažnyčios viduje, nes kaip reta gerai suprato, ko laikai reikalauja iš katalikų.

Praūžus prancūzų revoliucijai ir Napoleono laikotarpiui, vyskupai, vienuoliai, mokslininkai didžiadvasiškai negailėjo jėgų tikėjimui ginti. V. Palloti tai matė ir vertinė. Tačiau suprato, kad to jau nebeužtenka: tikroji problema nėra vien apginti katalikų aptvarą. Reikėjo stengtis pasiekti kitus žmones, visur esančius, nugriaunant bet kokius konfesinius užtvarus. Ir pridūrė: tai visų užduotis, nes kiekvienas krikščionis turi pareigą ginti tikėjimą ir skleisti jį ten, kur tikėjimo dar nėra ar jau nebėra. Tai atakos programa.

Šv. Vincentas Pallotti. Wikipedia.org nuotrauka

Vincentas atsižvelgė į tai, kad popiežius, vyskupai ir kleras turi išskirtinį apaštališką mandatą; bet tai anaiptol netrukdė jam kalbėti ir apie katalikišką apaštalavimą – kaip kiekvieno tikinčiojo pareigą bei kompetenciją, nes „kiekvienam Dievas įsakė rūpintis savo artimojo išganymu“.

Taip 1835 m. gimė Katalikiškojo apaštalavimo pasauliečių asociacija, kurios vidiniu motoru tapo kunigų bendruomenė. Greta jos vėliau įsikūrė vienuolių moterų kongregacija (paprastai vadinami palotinais ir palotinėmis). Jos tikslas buvo padėti pažinti Kristų per žodį, mokymą ir dvasinius bei materialinius artimo meilės darbus.

Grigalius XVI patvirtino asociaciją, o Romoje kun. Vincentas buvo visuotinai gerbiamas asmuo. Tačiau po sėkmingos pradžios apaštalavimo draugija susidūrė su kliūtimis – buvo delsiama patvirtinti regulą (iki 1904 m.).

Vincentas mirė kaip šventai gyvenęs žmogus, kuris padarė klaidą. Klaidą, kuri anaiptol nesiliovė gyvavusi: palotinai gyvybingai tęsia savo veiklą iki šių dienų. Toji klaida įnešė naujo oro į Bažnyčią, tačiau sulėtino jo kanonizacijos procesą, klaidingai interpretuojant iniciatyvą.

Tik popiežius Pijus XI pašalino visą įtarumą, paskelbdamas Vincentą „tikruoju misijų darbininku“. Jonas XXIII jį paskelbė šventuoju 1963 m. Po dvejų metų Vatikano II susirinkimo dekretas Apostolicam actuositatem iškilmingai skelbė: „Pareigą ir teisę apaštalauti pasauliečiai įgyja iš paties ryšio su Kristumi kaip Galva.“ Taip po 130 metų Vincento Palloti žodžiai visuotinėje Bažnyčioje nuskambėjo Pauliaus VI ir visų pasaulio vyskupų balsu.

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Patinka tai, ką skaitai?

Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!

Paremsiu