2022 07 02
Vidutinis skaitymo laikas:
Švč. Mergelė Marija, šeimų karalienė

Liepos 2-oji Lietuvoje nuo 2008 metų švenčiama kaip Švč. Mergelės Marijos, šeimų karalienės šventė. Šį titulą į Marijos litaniją įtraukė popiežius Jonas Paulius II, norėdamas pabrėžti jos motinos bei auklėtojos vaidmenį.
Žemaičių Kalvarijoje, per liepos 1-12 d. vykstančius didžiuosius atladus, ypač meldžiamasi už šeimas.
Stebuklais garsų Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos paveikslą 2006 m. spalio 8 d. pašventintomis karūnomis vainikavęs popiežius Benediktas XVI suteikė paveikslui Krikščioniškų Šeimų Karalienės titulą.
Nuo XVII a. vidurio Žemaičių Kalvarija ėmė garsėti stebuklingu Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslu ir Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidais. Stebuklingąjį Švč. M. Marijos paveikslą iš Romos į Žemaičių Kalvariją pargabeno dominikonas Petras Pugačevskis. Nuo 1643 m. paveikslas laikomas stebuklingu. Dominikonai šalia savo vienuolyno pastatydino bažnyčią, kuriai suteikė Švč. M. Marijos Apsilankymo titulą.
Pradėti švęsti dvylika dienų trunkantys Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidai, kurie buvo sujungti su nuo seniau švęstais Kalvarijos Kalnų atlaidas. 1649 m. iš Liublino dominikonų vienuolyno į bažnyčią atgabenta 3,2 cm ilgio ir 0,6 cm pločio Šv, Kryžiaus relikvija, kuri čia laikoma iki šiol.
Stebuklingasis paveikslas tapytas drobėje (123×87), užtemptoje ant raudonu aksomu apvilktos medžio lentos. Pagal ikonografinę schemą paveikslas priskirtinas Glykophysoula ikonografinio tipo atvaizdams. Žemiau paveikslo, frontoninėje sienelėje, sukabinti įvairūs votai. Iš pagarbos paveikslas užtraukiamas dviem užuolaidėlių elėmis, o tarp pamaldų uždengiamas Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo paveikslu, nutapytu veikiausiai XIX a.
Maldininkai nuo seno itin gerbė šį Dievo Motinos paveikslą, jam kūrė giesmes. Suklaupus prie stebuklingojo paveikslo pradedami ir baigiami eiti Kryžiaus kelio kalnai.
Pagal www.zemaiciukalvarija.lt informaciją
Naujausi

J. Lelewelio gyvenimas Pilies gatvėje XIX a.: muzika, žvakės ir kavos atsargos drabužinėje

Kun. Antanas Saulaitis SJ: didžiausia čiabuvių dovana mums būtų bendruomeniškumas

Kam Lietuvai reikalinga Konstantinopolio patriarchato jurisdikcija?

Senieji Lietuvos kurortai. Palanga ir grafų Tiškevičių kurortinės kultūros palikimas

Algis Mickūnas: gyvenimo punktyras

Sekmadienio meditacija. Ar džiaugiuosi tuo, ką turiu?

Lemtingas minties bei širdies prieraišumas

Gyvenimas ir likimas

Sardinija: turtinga istorija ir novatoriški tradicijų puoselėjimo būdai

Popiežius inuitams: matykite savo tautos veidą Jėzuje Kristuje

Bjauriojo ančiuko pasaka. Apie Hansą Christianą Anderseną ir jo muziejų Odensėje
