Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2021 09 30

Aušra Čebatoriūtė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

7 min.

Šventumas sušvyti net ir paskubomis rašytuose šv. Teresėlės laiškuose

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė. Youtube.com kadras

Šiandien, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės šventės išvakarėse, minime 124-ąsias šventosios mirties metines.

Šios, vienos iškiliausių, mūsų laikų dvasinio gyvenimo mokytojų veikiausiai pristatyti nereikia – mažasis kelelis, paprastumas ir nuolankumo bei atsidavimo kupinas dvasios „vaikiškumas“, tikiu, kad yra daugiau ar mažiau pažįstamas kiekvienam tikinčiajam. Buvo (kaip maniau) neblogai pažįstamas ir man.

Visgi, į rankas pakliuvus šv. Teresėlės laiškų rinktinei „Laiškai. Milžino žingsniais“ (iš prancūzų kalbos ses. Ingos Barboros Kazakevičiūtės CSJ versta ir Paštuvos Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolyno išleista knyga trejus metus kantriai laukė savo eilės tiesiog mano knygų lentynoje), šią šventąją tarsi atradau naujai. O visa, ką žinojau, pasirodė niekis palyginus su tuo, kiek atradau skaitydama šią korespondenciją.

Kuo šie laiškai gali praturtinti skaitytoją? Ar skaitant šv. Teresėlės laiškus galima atpažinti, kada jos širdyje įsižiebė meilė Dievui? Ką laiškai byloja apie Teresėlės asmenybę? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyno sesuo Ijolė Adomavičiūtė ir Šv. Jono seserų kongregacijos sesuo Inga Barbora Kazakevičiūtė.

Daugelis, pasakodami apie savo „pažintį“ su šv. Kūdikėlio Jėzaus Terese, mini jos autobiografinius rankraščius „Vienos sielos istorija“. Tačiau seserų karmeličių išleista šventosios korespondencija „Laiškai. Milžino žingsniais“ mažai kam žinoma. Papasakokite apie šią knygą.

Ses. Ijolė: Šv. Teresėlės knyga „Milžino žingsniais“ – tai visas jos laiškų rinkinys. Jis apima dvidešimt ketverius šventosios gyvenimo metus. Laiškų rinktinė padalyta į septynis periodus: jos vaikystę, paauglystę ir penkerius metus Karmelio vienuolyne. Laiškai palydimi išsamiomis kiekvieno gyvenimo periodo apžvalgomis. Publikuojamos kelios Teresėlės ranka rašytų laiškų faksimilės. Tai leidžia mums geriau pažinti šią „mažąją sielą“. Laiškų rinktinėje rasime šv. Teresės Pasiaukojimo Gailestingajai Meilei aktą, chronologiją, išsamiai supažindinančią su svarbiomis jos gyvenimo datomis, asmenvardžių žodynėlį, į jį įtraukti šv. Teresės laiškų adresatai. Nors Teresėlės laiškų rinktinė iš pažiūros atrodo nedidelė, ją patogu įsidėti į kelioninį krepšelį, ji yra gili, autentiška, nuodugni ir išsami knyga.

Ses. Barbora: Nenuostabu, kad „Vienos sielos istorija“ padeda pažinti ir pamilti šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresę. Vis dėlto norintiems ne tik „susipažinti“, bet ir labiau atskleisti šventosios sielos istoriją bei mokytis gyventi jos evangeliniu dvasingumu svarbu į rankas paimti ir kitas šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės „klasikos“ knygas: „Paskutinius pokalbius“, „Laiškus“, „Patarimus ir prisiminimus“, šventosios kūrybą – poeziją, pjeses rekreacijoms. Šie tekstai padeda pažinti ne vien tai, ką ji rašo apie save ir kitus, bet ir tai, ką liudija savo gyvenimu; padeda matyti ją kitų akimis ir tikriausiai žvelgti objektyviau į ją kaip į asmenybę bei susidaryti įspūdį apie realias jos gyvenimo aplinkybes bei istorinius faktus, kurie būdavo ir palankūs, ir visai nepalankūs ugdyti jos šventumą.

Teresės tėvynėje Prancūzijoje jos laiškai taip pat buvo paviešinti, perskaityti ir pamėgti labai vėlai: pirmieji leidiniai ‒ po karo, bene 1947–1948 metais, o išsamūs kritiniai leidiniai tik po 1970-ųjų. Turint galvoje, kad „Vienos sielos istorija“ pasaulinį šurmulį sukėlė tuoj po jos mirties (1897 m.), kitiems veikalams reikėjo dešimtmečių… Be to, kol adresatai buvo gyvi, buvo sunku viešinti visus laiškus, kurie atskleisdavo įvairiausių faktų.

Manau, kad laiškai padeda ją pažinti asmeniškiau ir tikroviškiau, nes ji rašė juos labai siauram ratui ir nė negalvojo jų skelbti visam pasauliui, tad čia ji yra tokia, kokia yra.

Šv. Teresėlė iš Lizjė. Paštuvos basųjų karmeličių nuotrauka

Kuo šie laiškai gali būti įdomūs skaitytojams? Ar jie padeda geriau susipažinti su šv. Teresėlės gyvenimo faktais, ar dvasiniu gyvenimu?

Ses. Ijolė: Skaitytojui tai puiki proga susipažinti su šv. Teresėlės „mažąja siela“: ir su jos gyvenimo faktais, ir su jos artimaisiais, ir su jos „mažuoju keleliu“ – kaip ji tą kelią atrado, kaip juo dalijosi ir kaip juo ėjo.

Ses. Barbora: Sakyčiau, smalsu pažinti asmenybes, labai stipriai paveikusias žmonių gyvenimus. Antai karvedžiai ir prezidentai, baigę savo tarnybas, rašo atsiminimus, autobiografijas… Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė pirmà parašė autobiografiją ir tik paskui be jokių jos pastangų buvo atskleistas jos paprastas, niekuo neypatingas, paslėptas gyvenimas. Pasirodo, būna ir taip…

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė labai esmingai paveikė vienuolinio gyvenimo sampratą, padėjo iš naujo atrasti Bažnyčios esmę, iš naujo atskleidė Evangelijos Gailestingąjį Gerojo Dievo veidą, bet iš vidaus, nieko negriaudama. Ne tik melsdamasi „už nusidėjėlius“, bet ir „sėsdama prie vieno stalo su nusidėjėliais“. Jokiu būdu nesitapatindama su jais, bet galbūt tai apibūdina jos užtarimo maldą, kurioje nebeliko jokio teisimo, vertinimo, savo pranašumo suvokimo priemaišos ‒ ar ne tai labiausiai „jaudina“ Dievo Širdį?

Vyskupas Guy Gaucher OCD knygos „Laiškai. Milžino žingsniais“ pratarmėje rašė: „Norėtume matyti Teresės šventumą švytėte švytintį didingumu. Šiuose skubiai parašytuose laiškeliuose taip yra ne visada.“ Kodėl?

Ses. Ijolė: Į klausimą, kodėl negalime matyti Teresės „šventumo didingumo“ jos „skubiai parašytuose laiškeliuose“, atsakyčiau taip: mes matome kūno akimis. Kūno akimis matome kasdienybės sunkumus ir džiaugsmus. Bet tuo pat metu vyksta ir dvasinė kasdienybė, paslėpta nuo kūno akių. Veikiau nujaučiame, o ne iš karto pastebime tą švelnią, tylią šventumo šviesą, kuri stiprėja Teresėlei ryžtingai žengiant į gyvenimą.

Ses. Barbora: Kartais tas šventumas sušvyti net ir paskubomis jos rašytuose laiškeliuose. Anuomet karmelitės gyvenimas buvo labai reglamentuotas, tad tai būdavo trumpos SMS, bet užtat labai „tirštos“, kaip antai padrąsinimai nusiminusiai naujokei: „Kaip negražu gaišti laiką ir graužtis, užuot miegojus ant Jėzaus Širdies! (TL 205), bet yra žinučių, kurias galėtų parašyti kiekvienas: „Ponas Toto linki linksmų švenčių panelei Lili (TL 214, „užkoduota“ seserų kalba), yra laiškai giminaičiams Gerenams, kartais nuobodoki, mandagumo laiškeliai ir t. t. Kartais, skaitant kokį nors laišką, pasigilini, kuo ji tuo metu gyveno, ir matai, kad santūrūs prisipažinimai ar nutylėjimai dengia sunkias patirtis: pavyzdžiui, didelę širdgėlą, matant, kaip jos tėvas, Liudvikas Martenas, pamažu grimzta į senatvinę demenciją, beveik pamišimą…

Šventieji Liudvikas ir Zelija Martenai. Tviterio nuotrauka

Šv. Teresėlė augo tikinčioje šeimoje. Jos tėvai Zelija ir Liudvikas Martenai 2015-ųjų spalio 18-ąją buvo paskelbti šventaisiais. Vis dėlto įdomu, ar skaitant šv. Teresėlės laiškus galima atpažinti, kada jos širdyje įsižiebė meilė Dievui?

Ses. Ijolė: Tai neįvyko staiga. Tai laipsniškas artėjimas Tiesos link. Gyvo susitikimo link ir suvokimo, kad taip buvo visada.

Ses. Barbora: Sunku pasakyti… Ar ji būtų tapusi šventąja, jei nebūtų Teresė Martin?.. Kita vertus, Martenų šeima buvo tikrai neeilinė: tėvai, vyresniosios Teresės seserys ir Teresės mamos brolio Izidoriaus šeima, patyrusi didžiulį Martenų šeimos šventumo įtaką… Ir kartu Martenai patyrė kiekvienos šeimos išbandymų: netekčių, ligų, išsiskyrimų… Vis dėlto, kad susidarytume visą vaizdą, mums dar mažai žinomos jos seserų – Marijos, Agnietės, Leonės, Celinos – biografijos… Prancūzijoje sako, kad ateis diena, kai visi šios šeimos nariai bus paskelbti šventaisiais. Atrodo, kad šiuo metu pirmoji kandidatė yra Leonė, tiesą sakant, nevykėlė Martenų dukra. Bet gal net pirmoji sekusi Teresę jos Keleliu. Apie ją jau parašytos kelios biografijos, o po vienos pavadinimu yra poraštė: „Tinginio pantis ant šventųjų suolo“ (Dominique Mevielle. Sacrée Léonie, cancre sur le banc des Saints; Éditions Emmanuel, 2017).

Grįžtant prie šv. Teresėlės, skaitant jos autobiografiją, laiškus, seserų prisiminimus bei liudijimus, galima susidaryti įspūdį, kad šiai, labai autentiškai tikinčiai, šeimai buvo suteikta ypatinga Dievo malonė, kuriai jauniausioji jos narė Teresė atsivėrė besąlygiškai. „Susekti“ tai bei dvasiškai tuo mėgautis ‒ be galo gera ir naudinga: tarsi Dievas tai persodintų ir į mūsų visų sielas… Mat toje šeimoje nebuvo jokio Kaino ir Abelio „komplekso“, ir visi išbandymai buvo pasitinkami ir nugalimi labai evangelinėmis, bet ne rigidiškomis ar agresyviomis priemonėmis.

1880 m. gruodžio 1 d. Pirmasis Teresės savarankiškai parašytas laiškas. Knygos „Laiškai. Milžino žingsniais“ iliustracija

Pirmasis laiškas parašytas Teresėlei būnant vos ketverių, paskutinis – jau mirties patale. 20-ies gyvenimo metų atkarpą aprėpiantys laiškai leidžia pažinti Bažnyčios mokytoją ne tik kaip Kristaus mylimąją, tačiau ir kaip dukrą, seserį, dukterėčią, pusseserę. Kaip bėgant laikui kito šventosios rašytų laiškų tematika? Ar svarbu juos skaityti iš eilės?

Ses. Ijolė: Pirmieji laiškai daugiau atspindi Teresę supusią aplinką, o vėlyvesniuose laiškuose daugiau dalijamasi dvasine patirtimi. Sunku patarti, kokia seka skaityti laiškus. Kas yra išsamiai susipažinęs su šventosios gyvenimo faktais, gali vartyti paskirus laiškus, kas pirmą kartą susitinka šią šventąją – gali pradėti nuo chronologijos. Galima skaityti laiškus periodais. Tai priklauso nuo skaitytojo ir to, kas jį domina.

Ses. Barbora: Ne visiems įdomu skaityti mažos mergaitės laiškelius. Vieniems galbūt įdomiau skaityti jos laiškus tėvui Liudvikui Martenui, kitiems ‒ jos pirmuosius laiškus iš vienuolyno arba jos brandos laiškus. Įdomūs ir, atrodo, Lietuvoje mažai atrasti yra jos laiškai vadinamiesiems dvasiniams broliams, seminaristui Morisui Beljerui ir kunigui misionieriui Adolfui Rulanui. Juk savo maldos apaštalavimu ji norėjo gelbėti kunigų sielas, kurių anaiptol neidealizavo (pavyzdžiui, TL 94, 96, 101 ir kt.). Sukrečiantys jos laiškai keli mėnesiai prieš mirtį… Taigi skaityti galima ir ne iš eilės, bet skaitymas eilės seka padeda geriau suprasti jos brendimo procesą bei kontekstą.

Įdomu, kad tematika tarsi ir nesikeitė (ir jos gyvenimas buvo trumpas, tik 24 metai), nes pagrindinis motyvas buvo ir liko tas pats: kaip labiau mylėti Dievą ir kaip labiau padaryti Jį mylimą. Ji pati piešia tokį savo gyvenimo simbolį: vis labiau išsiskleidžiantis (pridėtume: neprilygstamo grožio ir unikalus) rožės žiedas, kurio žiedlapiai nuskinami ir išbarstomi… Tarsi būtų norima pasakyti, kad Meilė nelaukia net sunokusio vaisiaus, ji atsiduoda pačiame gražume ir dovanai. Teresė kalba apie tuos pačius dalykus, bet išgrynindama simbolius ir sukurdama ypatingą stilių, kuris dvasines patirtis, prilygstančias Dykumų Tėvų, pirmųjų Karmelio kalno Tėvų atsiskyrėlių patirtims, apibūdina labai nesudėtingai, grakščiai ir jautriai, lyg vaikiškai ‒ harmonija tarp sielos patirties ir jos kalbinės išraiškos tokia tobula, kad tai tampa perduotina visiems.

1897 m. gegužės 30 d. Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės laiškai Motinai Jėzaus Agnietei. Knygos „Laiškai. Milžino žingsniais“ iliustracija
1891 m. liepos 23 d. Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės laiškas sesei Celinai. Knygos „Laiškai. Milžino žingsniais“ iliustracija

Dėmesį patraukia ir knygoje naudojamos šv. Teresėlės laiškų nuotraukos. Ką jie vizualiai byloja apie Teresėlės asmenybę?

Ses. Ijolė: Labai džiaugiuosi, kad knygoje publikuojamos šventosios laiškų nuotraukos. Jos yra svarbūs jos paveikslo štrichai. Laiškų faksimilės atspindi šventosios dvasinio ir žmogiško brandumo augimą. Grafologijos specialistai galėtų geriau tai pakomentuoti.

Ses. Barbora: Daug nesigilinau, bet galima paminėti daug detalių: tie skubiai rašyti ir „suspausti“ laiškeliai… Be abejonės, vargu ar išmanieji telefonai kada nors galės pateikti tokios informacijos apie asmenį kaip rašysena plunksna, kad ir kaip tai būtų paradoksalu… Tą liudija ir tvarkingi Teresės sveikinimų laiškeliai, jos sukurti atminimų atvirukai, laiškai, rašyti tikėjimo krizės metu ar keli mėnesiai prieš mirtį: plunksna brėžė rašmenis daug silpniau, taupiau ‒ lyg viskas, ką buvo galima pasakyti, jau pasakyta.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.