2022 06 23

Tomas Riklius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Šventumo estetika. Kitoks Jonas Krikštytojas

Tomas Riklius. Asmeninio archyvo nuotrauka

Michelangelo Merisi da Caravaggio nutapytas šv. Jono Krikštytojo atvaizdas beveik šokiruoja savo neįprastumu, rimtimi ir šventojo meditatyviu susimąstymu.

Šv. Jono Krikštytojas krikščioniškame mene yra dažna figūra dar nuo ankstyvosios krikščionybės laikų. Jau V a. buvo susiformavusi tam tikra šio šventojo vaizdavimo tradicija Kristaus krikšto scenose perteikiant jį kaip aukštą, liekną ir barzdotą vyrą ilgais plaukais. Renesanso paveiksluose taip pat dažna vaiko Jono figūra, vaizduojama kartu su Kūdikėliu Jėzumi. Įprastai šventą Joną Krikštytoją galima atpažinti iš vieno jam įprastų atributų – nendrinio kryžiaus ilgu plonu stiebu ar kupranugarių vilnos drabužio, sujuosto odiniu diržu.

Michelangelo Merisi da Caravaggio, „Šv. Jonas Krikštytojas vienatvėje“ (apie 1604 m., drobė, aliejus, 172,7 x 132 cm). Kanzaso Nelson-Atkins meno muziejaus eksponatas. „Wikimedia Commons“ nuotrauka

Tačiau šiame Caravaggio paveiksle Jonas yra visai kitoks. Nendrinis kryžius ir kupranugario kailis po ryškiai raudonu apsiaustu pastebimi tik gerai įsižiūrėjus į atvaizdą. Pirmame plane matome giliai susimąsčiusį šventąjį. Dramatiška Caravaggio šviesotamsa sukuria įspūdį, lyg šviesa kristų nuo kryžiaus ar iš už jo, o raudonas apsiaustas simbolizuoja būsimą kankinio mirtį, kai Salomė paprašys Erodo duoti Jono Krikštytojo galvą dubenyje (Mt 14, 6–8). Atrodo, tarsi regėtume šventąjį, medituojantį jo laukiančią kankinystę ar apmąstantį savo, kaip tyruose šaukiančiojo balso ir pasiuntinio lemtį (Mk 1, 1–5). Dauguma Caravaggio tyrėjų pastebi, kad šviesotamsos technika taip pat sukuria įspūdį, jog Jonas tarsi lenkiasi į priekį, it norėdamas kažką pasakyti paveikslo stebėtojui. Galbūt taip dailininkas norėjo perteikti Jono mokyme įžvelgiamą pesimizmą (Mt 11, 2–3), galbūt jo ankstyvos kankinystės tragiškumą.

Tai ne vienintelis toks Caravaggio sukurtas Jono Krikštytojo atvaizdas. Bene aštuntadalis visų žinomų dailininko darbų yra skirti būtent Jonui, o šešiuose iš jų regime šv. Joną vienatvėje kaip jaunuolį, prisidengusį raudonu apsiaustu. Juose visuose Jono veidas regimas tik iš dalies arba visai pasislėpęs šešėlyje, taip sustiprinant įspūdį apie Krikštytojo panirimą į savas mintis, meditaciją vienatvėje. Toks Jono vaizdavimas buvo beveik revoliucingas. Kaip jau minėta, dauguma menininkų iki Caravaggio Joną Krikštytoją vaizduodavo kartu su Kristumi arba simboliškai perteikiant Jono žodžius išvydus ateinantį Jėzų (Jn 1, 29: „štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“). Tačiau Caravaggio sukurti Jono Krikštytojo atvaizdai tarsi nutolsta nuo šios tradicijos, nes juose perteikiamas vidinis dvasinis bei emocinis Jono išgyvenimas. Šį paveikslą netgi galėtume pavadinti tam tikru psichologiniu portretu.

Susimąstymo ir išgyvenimo vienatvėje įspūdį sustiprina tamsių, beveik parudavusių medžio lapų fonas. Ąžuolo lapai pirmiausia simbolizuoja tyrlaukius, kuriuose Jonas leido savo dienas ir skelbė apie prisiartinančią dangaus karalystę (Mt 3, 1–2). Tačiau ąžuolas turi ir platesnę simboliką, susijusią tiek su pačiu Jonu, tiek ir su Kristumi. Su ąžuolu siejamas tvirtumas atspindi Jono Krikštytojo energiją, ruošiant žmones Jėzaus atėjimui, taip pat simboliškai perteikia ir psalmės žodžius apie tai, kad teisieji žaliuoja Dievo namuose ir neša vaisių (Ps 92, 13–16) bei Izaijo pranašystės žodžius apie tai, kad neįtikėjusieji Viešpatį bus kaip ąžuolas nuvytusiais lapais (Iz 1, 30). Tūbės prie Jono kojų Italijoje būdavo renkamos per šv. Jono dieną, norint apsaugoti namus ar žmones nuo blogio, o Lietuvoje – vaistiniais tikslais.

Šis Caravaggio paveikslas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas ir konkretus, yra prisodrintas teologinių simbolių ir nuorodų, kurios primena šv. Jono Krikštytojo darbus ir kankinystę. Be kita ko, kaip teigia dar 1624 m. šaltinis, aprašantis šį paveikslą, Jonas vienatvėje gedi dėl žmonių kančių ir taip kiekvienam atvaizdą reginčiam tikinčiajam primena apie atgailos svarbą ir Dievo gailestingumą.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien