Šventumo estetika. Pamaldumas Dievo motinai

Bolonijos dailės mokyklos atstovės Fontanos paveikslas yra aiškiai padalytas į dvi dalis. Viršutinėje paveikslo dalyje matome Mergelę Mariją, karūnuojamą angelų, apatinėje, po debesų juosta, kuri simboliškai atskiria dangų ir žemę, – du vyskupus, atpažįstamus iš prie jų kojų padėtų mitrų ir pastoralo. Trūksta ikonografinių simbolių, iš kurių galėtume iškart pasakyti, kokie šventieji vaizduojami šiame Fontanos paveiksle, tačiau žinome, kad Marijai besimeldžiantys vyskupai yra šv. Petras Auksažodis ir šv. Kasijonas.

Netoli Bolonijos, Imoloje gimęs šv. Petras Auksažodis, gyvenęs IV–V a., buvo pagarsėjęs dėl savo pamokslų. Pasakojama, kad, išgirdusi naujai išrinkto Ravenos vyskupo Petro pirmąjį pamokslą, imperatorienė Gala Placidija praminė jį Auksažodžiu (Chrysologus). Šv. Petras savo trumpuose ir paprastuose pamoksluose tikintiesiems aiškino sudėtingus tikėjimo slėpinius. Daug Petro Auksažodžio pamokslų buvo skirta Jonui Krikštytojui ir Mergelei Marijai, išlikusiuose jo darbuose nemažai kalbama apie amžinąjį Marijos skaistumą. Kaip rašė beveik tuo pačiu metu kaip Auksažodis gyvenęs šv. Augustinas, Marija buvo mergelė Jėzaus pradėjimo metu, mergelė gimdymo metu ir mergelė iki mirties. Auksažodis taip pat gynė krikščionybę nuo arijonų ir monofizitų erezijų. Dėl šių priežasčių šventasis yra laikomas Bažnyčios Mokytoju.

Kiek įdomesnis yra šv. Kasijono, kurio nereikėtų painioti su šv. Jonu Kasijonu, atvejis. IV a. kankinys taip pat iš Imolos buvo mokytojas, kuris dėl krikščionybės skleidimo tikriausiai imperatoriaus Dioklecijano persekiojimų metu buvo nuteistas mirtimi. Legenda pasakoja, kad bausmės įvykdymas buvo patikėtas paties Kasijono pagonims mokiniams, kurie mokytoją užbadė metalinėmis lazdelėmis, naudotomis rašyti (stiliais). Ši istorijos versija yra paliudyta IV–V a. krikščionių poeto Prudencijaus darbuose.

Pagal kitą XI a. legendą, Kasijonas skelbė krikščionybę Pietų Tirolyje, Sabijonoje, iš kur pagonių buvo ištremtas į Imolą ir patyrė Prudencijaus aprašytą kankinystę savo mokinių rankomis. Kituose šaltiniuose Kasijonas minimas kaip Brešos (it. Brescia), Benevento, Imolos, Todi vyskupas ir nors nė viena iš šių versijų neturi istorinio pagrindimo, tačiau šiame Fontanos paveiksle šv. Kasijonas vaizduojamas su vyskupo atributais.

Sunku tiksliai pasakyti, kuri vyskupo figūra vaizduoja kurį šventąjį. Sprendžiant iš vyrų dėvimų kapų siuvinėjimų, abi šios figūros galėtų būti šv. Petras Auksažodis. Kairės figūros kapoje matome scenas iš Mergelės Marijos gyvenimo, kurios galėtų nurodyti į Auksažodžio pamokslus ir pamaldumą Dievo Motinai. Tačiau dešiniosios figūros kapoje matoma sėdinti figūra labai primena šv. Petro soste ikonografiją, kuri galėtų būti nuoroda į Auksažodžio vardą, kaip tai pastebima kituose šv. Petro atvaizduose.

Šv. Kasijono tiksliai atpažinti taip pat negalime, nes nėra ženklų, nurodančių kankinystę. Tačiau abi vyskupų figūras susieja po jų kojomis vaizduojamas Imolos miestas, iš kurio buvo kilę abu šventieji ir kurio Marijos Pontesesto bažnyčiai Lavinija Fontana sukūrė šį paveikslą.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į šiame darbe pastebimą Bolonijos Carracci dailės mokyklai, kurioje kurį laiką mokėsi dailininkė, būdingą ryškių spalvų ir tamsesnių bei blankesnių atspalvių derinimą, taip pat Fontanos darbams įprastą rūbų bei papuošalų detalumą. Įdėmiau pažvelgę matome itin kruopščiai perteiktus audinių raštus, siuvinėjimų subtilumą ir įmantrumą.