2022 06 29
bernardinai.lt
Vidutinis skaitymo laikas:
Šventumo estetika. Petras ir Paulius – besipykstantys, bet suvienyti Kristaus

Ispano Jusepe de Ribera, kuris didžiąją dalį savo gyvenimo praleido Neapolyje, paveiksle „Šv. Petras ir šv. Paulius“ regime pasakojimą apie krikščionių vienybę, atsivertimą, tikėjimą ir kankinystę.
Pagal seną tradiciją, kurią IV a. po Kr. aprašo dar šv. Augustinas, birželio 29 d. minima dviejų apaštalų, Petro ir Pauliaus, kankinystės iškilmė. Nors abejojama, ar abu apaštalai tikrai patyrė kankinystę tą pačią dieną, tačiau tai tikrai įvyko Romoje valdant imperatoriui Neronui, tarp 64–68 m. po Kr.

Šiame Jusepe de Ribera paveiksle matome abu apaštalus, Petrą ir Paulių. Paulių dešinėje galime atpažinti iš vos regimo laikomo kalavijo, jo kankinystės simbolio, ilgos barzdos ir kaire ranka prilaikomo popieriaus ritinėlio – Pauliaus laiškų simbolio. Vyresnis Petras taip pat vaizduojamas ilga žila barzda, ant stalo prie jo padėtas vos įžvelgiamas raktas, nurodantis į Kristaus apaštalui įteiktus dangaus karalystės raktus (Mt 16, 19).
Verta atkreipti dėmesį ir į apaštalų rūbų spalvą. Petro dėvimas gelsvas žemės atspalvių apsiaustas simbolizuoja atskleistą jo tikėjimą, kai paprastas žvejys buvo pašauktas ir tapo vienu iš pirmųjų Kristaus mokinių. Raudona ir žalia Pauliaus rūbų spalvos paveikslo stebėtojui turi priminti apie kankinystę ir uolų apaštalo darbą, skleidžiant krikščionybę. Raudona spalva Bažnyčios liturgijoje ir ikonografijoje dažniausiai siejama su kankinyste, tačiau apaštalo Pauliaus atveju ji taip pat turi priminti aktyvų ir uolų gyvenimą, apaštalaujant tautoms. Panašiai ir žalia spalva, kaip rašė II–III a. po Kr. krikščionių autorius Tertulijonas, simbolizuoja ne tik viltį, bet ir kankinių kraują, kuris buvo tarsi ankstyvosios bažnyčios sėkla.
Ribera vaizduoja apaštalus Petrą ir Paulių tarsi įsitraukusius į aktyvią diskusiją apie Naujojo Testamento tekstus, kuriuos simbolizuoja prieš juos ant stalo padėtos knygos. Petras kaire ranka laiko Pauliaus jam duodamą išskleistą ritinėlį, kuris tikriausiai simbolizuoja vieną iš apaštalo laiškų. Savo dešinėje Petras gniaužia galbūt kitą Pauliaus arba vieną iš savo laiškų. Petro akys įdėmiai įbestos į laiško tekstą, taip tikriausiai parodant apaštalų ginčus tam tikrais tikėjimo klausimais, pavyzdžiui, įvykusius incidento Antiochijoje metu. Tąkart Paulius Petrui pasipriešino, kodėl jis veidmainiauja ir verčia pagonis laikytis žydų papročių (Gal 2, 11–14). Tačiau dailininkas nesistengia vaizduoti jokio konkretaus Naujojo Testamento siužeto. Greičiau tai tiesiog dviejų Kristaus mokinių diskusija apie Šventąjį Raštą, kurio aiškinimai ir tiesos išdėstyti Pauliaus ar Petro laiškuose. Įdėmus Pauliaus žvilgsnis į paveikslo stebėtoją tarsi primena, kad Biblijoje esama sunkiai suprantamų dalykų, kurių nereikėtų neišmanėliškai aiškinti savo pačių naudai (Gal 1, 6–7; 2 Pt 3, 16).
Paveikslo kompozicija taip pat šiek tiek primena labai ankstyvą krikščionišką traditio legis (lot. įstatymo perdavimas) ikonografinį tipą. Tokiuose atvaizduose būdavo vaizduojamas Dangaus soste sėdintis Kristus, kuris Petrui ir Pauliui perduoda dieviškojo įstatymo teksto ritinį. Aptariamame Ribera paveiksle Jėzus neregimas, tačiau pačiame atvaizdo centre gausiai apšviestas ritinėlis, laikomas Petro ir Pauliaus, turi panašią reikšmę – tai apaštalų autoriteto simbolis Naujojo Testamento interpretacijos klausimais.
Be kita ko, šis paveikslas yra puikus Caravaggio įkvėpto tenebrizmo tapybos technikos pavyzdys, kai ryškiais šviesos ir tamsos kontrastais pabrėžiami svarbiausi paveikslo emociniai ir dramatiniai elementai. Ribera vaizduojami apaštalai su simbolių ir spalvų pagalba yra tarsi supriešinami. Petro senatvė, paprastumas ir paklusimas žydiškajam įstatymui kontrastuoja su Pauliaus brandžia jaunatve ir uolumu. Tokia kompozicija primena apie abiejų apaštalų nesutarimus įvairiais tikėjimo klausimais, bet galiausiai juos suvienijusį atsidavimą Kristui ir jo Gerosios Naujienos skelbimui.
Naujausi

„Baltijos malda“ Gedulo ir vilties dienai Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje

Po sėkmingos operacijos popiežiaus savijauta gera

Liūdna tendencija ne tik Lietuvoje, arba Kodėl mokiniai nemėgsta matematikos

Kardinolas P. Parolinas apie popiežiaus pasiuntinio misiją Kyjive

Ketvirtadienį – maldos minutė už taiką

Rašytoja S. Aleksijevič: „Putinas manęs nenustebino. O rusų žmonės stebina“

Kard. S. Tamkevičiaus pašaukimas (XX). Irtis prieš laikmečio purslotą srovę padėjo „ora et labora“

„Siekiu, kad kiekvieno kataliko švelni širdis būtų gražiai sužeista Dievo meile.“ Kunigui Liudui Serapinui – 100

Knygos apie Antrojo pasaulinio karo padarinius

Kur tai ką tik mačiau? Apie papiktinusius, pasipiktinusius ir papiktinimą

Kun. G. Satkauskas: ligos kryžiaus visi bijome, bet gulint ligoninės lovoje jis gali tapti artimiausiu bičiuliu
