2021 09 20

Aušra Čebatoriūtė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

T. Kazulėnas: pagrindiniai dezinformacijos naratyvai vis dar susiję su vakcina ir skiepais

Tomas Kazulėnas. Mindaugo Mikulėno nuotrauka

Jau kurį laiką socialiniuose tinkluose, taip pat ir žiniasklaidoje galima pastebėti suintensyvėjusį melagingų naujienų foną. Kokiose srityse jos – dažniausios? Kaip didinti atsparumą dezinformacijai? Ir kas nutiktų, jeigu su ja nebekovotume? Apie tai ir kalbinau VšĮ „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ vadovą ir vieną iš įkūrėjų Tomą Kazulėną.

Minėta iniciatyva siekiama organizuoti interaktyvias šviečiamojo pobūdžio iniciatyvas ir praktinius mokymus, kurių tikslas – didinti Lietuvos ir kitų valstybių pilietinį atsparumą, suteikti žinių saugumo, medijų raštingumo srityse.

Ar suintensyvėjusi netikslių arba melagingų naujienų sklaida yra organizuota, ar labiau susijusi su besidalinančiųjų informacija nežinojimo, logikos ar išsilavinimo spragų?

Suintensyvėjimą pastebime ne tik dabar, bet tai tęsiasi jau kurį laiką. Žinoma, tam tikra informacija, skleidžiama įvairiais kanalais, yra numatyta ar suplanuota. Ją vadiname dezinformacija. Tačiau yra ir klaidingos bei melagingos informacijos srautas, kuriuo žmonės dalinasi ne iš piktų kėslų, o tiesiog to net nežinodami. Tai vadinama misinformacija. Tai melaginga informacija, kuria neturima siekio sukelti neigiamų pasekmių.

Yra buvę tokių atvejų, kai visuomenėje gerai žinomi asmenys pasidalina socialinėse medijose informacija, kuri atrodo patikrinta ir patikima, tačiau vėliau pasirodo, kad jie patys apsigavo ir patikėjo tuo, ko nebuvo, ir apgavo kitus. Tai tik parodo, kad sukurtos melagienos kartais paveikia ir išsilavinusius, aukšto rango ir lygio politikus, valstybės tarnautojus ir kitus.

Klaidinga informacija dažniausiai skleidžiama dėl nežinojimo, baimės, nesuvokiant realios situacijos. Kai vieša erdvė yra perpildyta informacijos, žmonės nebeatsirenka, kas yra teisinga, o kas – ne. Tuomet atsiranda daug sąmokslo teorijų, niekuo nepagrįstų teiginių, ir dalis visuomenės tai priima gana lengvai. Todėl mes savo praktine veikla ir stengiamės ugdyti žmonių supratingumą ir atsparumą. Komunikacinės kompetencijos ir medijų raštingumas tampa gyvybiškai svarbus auditorijoms, kurios nori išsaugoti aiškų realaus pasaulio vaizdą, išvengti manipuliacijų ir apgaulės.

Gyvename tokioje „post-truth“ eroje, kuomet žmonės „vartodami“ informaciją dažnai ją vertina tik emocijomis, o ne patikrindami faktus. Tai neabejotinai susiję su informacijos pertekliumi, kuomet žmogus pavargsta nuo jį pasiekiančio srauto, todėl jis ima formuoti savo asmeninį informacinį burbulą, kuriame jis ir gyvena.

VšĮ „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ komanda. Iš kairės: Linas Skirius, Tomas Kazulėnas ir Lukas Andriukaitis. Tomo Kazulėno asmeninio archyvo nuotrauka

Kokiose srityse pastaruoju metu galima aptikti daugiausia melagienų lietuvių kalba? Kodėl?

Galime pastebėti didžiausią melagienų skaičių tomis temomis, kuriomis ir visuomenės susidomėjimas yra didžiausias. Drastiškai padaugėjo dezinformacinių atakų, naudojančių virusą kaip melagienų temą. Iki šiol siekiama pasinaudoti žmonių pasimetimu ir baimėmis, siekiant juos klaidinti ir sėti nepasitikėjimą. Tai pagrindiniai naratyvai, iki šiol informacinėje erdvėje vis dar susiję su vakcina ir skiepais.

Dezinformacijos, susijusios su virusu, buvo itin daug jo plitimo pradžioje, kai apie jį buvo mažiau informacijos, o tai reiškia – daugiau erdvės interpretacijomis. Dabar aktualesni su skiepais ir vakcinavimu susiję naratyvai. Pandemija užklupo dalį visuomenės nepasiruošus, tai sukėlė nemažai socialinių, ekonominių ir psichologinių problemų. Žmones apėmė baimė, nežinomybė dėl ateities. Todėl atsirado puiki terpė sklisti sąmokslo teorijoms, alternatyviems faktams, kurie atliepė į tų žmonių lūkesčius, emocijas ir nuotaikas.

Galiu pakartoti, ką jau esu sakęs, jog pateikiama informacija stengiamasi sukelti emociją. Kartu kaip įrodymas būna pateikiamos ir tam tikros nuotraukos, kurios yra visiškai su pateikiama informacija nesusijusios. Daliai žmonių to pakanka skleidžiama žinia patikėti.

Yra ir daugybė kitų naratyvų: apie tai, jog virusas neegzistuoja, kad apie jį jau seniai buvo žinoma, bet nieko nebuvo imtasi. Melagienos dažnai būna pateikiamos su lašeliu tiesos, tačiau pastaroji interpretuojama visiškai neteisingai. Iš tam tikrų faktų stengiamasi sukonstruoti sąmokslo teorijas. Stengiamasi sukelti kuo didesnę emociją, išgąsti ir pyktį. Todėl pandemijos metu tuo buvo ir bandoma labai tendencingai pasinaudoti sukeliant šias emocijas.

Galime pastebėti, kad migrantų krizės ir hibridinės atakos prieš Lietuvą kontekste taip pat yra nemažai dezinformacijos. Baltarusija grasina didesniais migrantų srautais, kaltina Vakarus, tarp jų Lietuvą ir Lenkiją, neva jos vykdo hibridinę ataką prieš Baltarusiją. Priešiškai nusiteikusių veikėjų propagandinė mašina nuolat budi ir neleidžia atsikvėpti. Siekiama mažinti pasitikėjimą ES, NATO ir parodyti, kad žmonės yra nesolidarūs, nevieningi ir silpni bei susiskaldę.

Tomas Kazulėnas. Asmeninio archyvo nuotrauka
Tomas Kazulėnas (dešinėje). Asmeninio archyvo nuotrauka

Esame pratę manyti, kad melagienos turėtų būti priešiškos, juodinančios vieną ar kitą reiškinį. O ar jų būna teigiamų? T. y. tokių, kurios turėtų teigiamų motyvų ar pasekmių?

Melagienos iš esmės negali būti teigiamos. Tai yra neteisinga informacija turint tikslą manipuliuoti. Nemanau, kad būtų etiška ieškoti mele teigiamybių. Net jei jų pasitaikytų, tai būtų šalutinis efektas.

O kaip didinti pilietinį atsparumą dezinformacijai? Kokia priemonė šioje kovoje veiksmingiausia?

Vienos priemonės nėra, tačiau galima kalbėti apie bendrą priemonių rinkinį. Pirmiausia – edukacija ir švietimas. Tai – ilgalaikė priemonė. Medijų raštingumas yra vienas iš vaistų, kaip kovoti su melagienomis. Taip pat žiniasklaida neturėtų pasiduoti pigių antraščių medžioklei ir pasinaudoti virusu bei vakcinavimu, ieškodama sensacijų.

Kita priemonė, tačiau labiau trumpalaikė – debunkinimas, t. y. demaskavimas ir kovojimas realiu laiku su melaginga informacija, jos tikrinimas ir viešinimas.

Turime nuolat dirbti su visuomene, ją šviesti, pateikti tikslią informaciją, nenuslėptus faktus ir visur rodyti skaidrumą. Tai ir bandome daryti savo veikla organizuodami praktinius mokymus įvairioms visuomenės grupėms. Tik tada žmonės gali imti labiau pasitikėti valdžia, institucijomis. Pasitikėjimas yra vienas iš kertinių elementų siekiant auginti brandžią ir atsakingą visuomenę. Yra dalis žmonių, kuriems atrodo, kad jie kovoja, ir jie nuoširdžiai tiki tuo, ką daro. Kiti iš to ieško ir finansinės naudos. Kartais užtenka žmonėms tik parodyti, kaip viena ar kita melagiena sklido, kaip ji kūrėsi, parodyti užsienio veikėjus (jei jie prisidėjo prie sklaidos), ir tuomet jų nuomonė dažnai pasikeičia.

Žmonės neturi laiko ir kartais noro gilintis, pasidomėti atidžiau pateikta informacija. Jos srautas šiandien yra didžiulis, ir ne visi turi įgūdžių, kaip atpažinti melagienas bei propagandą. Kiekvienas susiduria su šia problema, nes gyvename globalioje informacinėje visuomenėje, t. y. tokioje informacinėje erdvėje, kurioje nebeliko sienų. Tai yra informacinio karo laukas, kuriame turime būti stiprūs, pasiruošę ir žinantys, ką daryti.

Galiu pasidžiaugti, jog Lietuva tikrai neblogai atrodo bendrame Europoje kontekste – saugumo struktūros gana greitai sureaguoja, pilietiški gyventojai taip pat gana greit išanalizuoja pavojus ir apie juos įspėja kitus. Tačiau tobulėti dar tikrai yra kur. Kremliaus propagandinių naratyvų ir puolimų prieš mūsų istorinius herojus, valstybę ir piliečius tikrai neišvengsime, tačiau turime būti pasiruošę su tuo kovoti, gerai ir laisvai jaustis savo pačių valstybėje.

VšĮ „Pilietinio atsparumo iniciatyvos“ mokymai jaunimui apie dezinformaciją, skaitmeninį saugumą, atsparumą ir efektyvią komunikaciją. Dalyviai su EFP NATO bataliono kariais. Tomo Kazulėno asmeninio archyvo nuotrauka

Kas nutiktų, jeigu su dezinformacija nekovotume? Juk žvelgiant iš dabarties laiko perspektyvos galime matyti, kad istoriškai melagienos buvo vertinamos kaip neutralus reiškinys, praktinis įtikinėjimo procesas.

Netikros naujienos yra įvairiais komunikacijos kanalais skleidžiama, visiškai arba iš dalies šališka, melaginga, manipuliatyvi, paveiki, klaidinanti informacija, kuri tekstiniu, vaizdiniu arba grafiniu būdu pateikiama kaip naujienų pranešimas. Todėl šiais laikais informacija yra didelė jėga, kuri daro didžiulę įtaką. Esmė ta, kad melagienomis siekiama apgauti, o ne įtikinti.

Nieko nedarydami ir nuleisdami rankas, turėtume pripažinti, jog nugali jėgos, kurios platina melus, kuria sąmokslo teorijas ir išsigalvoja daugybę dalykų, kurie realiame gyvenime neturi pagrindo. Todėl privalome melagienoms rasti atkirtį, tikrinti ir saugoti mūsų informacinę erdvę, nes kitaip galime turėti daug problemų.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien