Tarp dangaus ir žemės: į uolų viršūnėse įsikūrusius vienuolynus pakildavo virvėmis

Tekstas ir fotografijos perpublikuojami iš „Vilniaus galerijos“

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (nr. 455) įtraukta kalnų bei vienuolynų grupė stebina įspūdingu reginiu, papuošusiu ne vieną kino filmą, įdomia istorija ir išlikusiu kultūriniu paveldu.

Meteoros – uolų ir vienuolynų kompleksas, viena lankomiausių Graikijos vietų. Stačių uolų viršūnėse čia įsikūrę didingi vienuolynai, o kiek žemiau esantys urvai buvo naudojami vienuolių atsiskyrėlių. Galima drąsiai teigti, kad Meteoros – tai žmogaus ir gamtos bendro darbo vaisius: tūkstančiai vertikaliai stovinčių uolų, pramintų akmenų mišku, su nuostabiais vienuolynais viršuje tiesiog gniaužia kvapą. Ne veltui Meteoros kompleksas yra vienas iš nedaugelio objektų, įtrauktų kartu ir į kultūrinį, ir į gamtiškąjį UNESCO paveldo sąrašą.

Bizantiškuoju periodu Meteorose ėmusios kurtis vienuolių bendruomenės netruko pastebėti šių didingų gamtos kūrinių privalumus – vieta puikiai tiko atsiskyrėliškam gyvenimui. Sunkiai prieinamos, nuošalios kalvos saugojo nuo smalsių akių, taip pat buvo savotiška slėptuvė nuo persekiojimų, kuriuos patyrė tikintieji: tereikėdavo užkelti virvines kopėčias, ir uolos tapdavo nepasiekiamos.

Be puikių laipiojimo įgūdžių dvasininkai ir nebūtų išsivertę – juk iki pat XX a. pradžios čia nebuvo išskaptuoti jokie laiptai. Viršūnes virvinėmis kopėčiomis vienuoliai pasiekdavo nesunkiai, virvėmis ir krepšiais užkeldavo ir statybines priemones, maistą, net ir savo lankytojus. Tiesa, tarp jų negalėjo būti moterų – joms iki minėto laikotarpio rodytis čia buvo draudžiama.

Nors tiksliai nėra aišku, kada į Meteoras atkeliavo pirmieji vienuoliai, žinoma, kad XI a. čia jau būta atsiskyrėlių buveinių. Pirmasis vienuolynas įkurtas tik daugmaž XIV a., kai vienuolis iš Atono, vardu Afanasijus, vieną iš uolų pavertė savo namais ir pavadino Meteora – Kabančiąja ore. Afanasijus sukvietė keturiolika uolose gyvenusių vienuolių ir padėjo pamatą bendram vienuoliškam gyvenimui. Po savo mirties jis paskelbtas šventuoju, su jo asmeniu susietas ne vienas stebuklingas įvykis.

Ilgainiui vienuolynų skaičius augo, manoma, kad XIV–XVI a. jų čia stovėjo net kelios dešimtys. XVII a. situacija pasikeitė: vienuolių skaičius ėmė mažėti, buvo apleisti arba sugriuvo dalis vienuolynų. Prie to prisidėjo ir suintensyvėjęs turizmas, komplikuojantis atsiskyrėlišką vienuolių gyvenimą.

Šiandien veikia ir gali būti aplankomi tik šeši vienuolynai. Tai – svarbus religinis taškas piligrimams, pamėgta turistų vieta, taip pat įkvėpimo šaltinis kino filmų, serialų kūrėjams. Manoma, kad Meteoros turėjo įtakos net ir garsiesiems „Sostų karams“ – manoma, kad seriale pavaizduota Eyrie karalystė sukurta būtent pagal šio vienuolynų komplekso paveikslą.

Švenčiausiosios Trejybės vienuolynas

Tai vienas sunkiausiai pasiekiamų Meteorų vienuolynų, jį aplankiusiems drąsuoliams dovanojantis įspūdingus vaizdus. Spėjama, kad vienuolynas – trečias iš seniausių Meteorose ir buvo pastatytas per daugmaž 18 metų. Šis vienuolynas turi dvi bažnyčias – centrinę ir kiek mažesnę, skirtą šv. Jonui Krikštytojui. Jose gausu ikonografijos kompozicijų, skirtų Ortodoksų Bažnyčiai.

Džeimso Bondo garbėjams bus įdomu sužinoti, kad čia buvo nufilmuotas ir filmo „Tik tavo akims“ (1981 m.) epizodas.

Šventojo Stepono vienuolynas

Šv. Stepono vienuolyną galima pasiekti dviem būdais – keliaujant iš Kastrakio kaimo arba iš pietrytinės Kalambakos dalies. Manoma, kad XIV a. čia jau gyveno vienuoliai. 1333-iaisiais Šv. Stepono vienuolyną aplankė ir pats Bizantijos imperatorius Andronikos Palaiologos. Rašoma, kad čia jam taip patikę, kad jį šiltai priėmusius vienuolius jis pamalonino didžiulėmis dovanomis, o vienuolynas nuo to laiko pramintas karališkuoju.

1888 m. jame gyveno net 31 vienuolis, tačiau jau 1960-aisiais vienuolynas buvo praktiškai apleistas. Po metų jis atiteko seserims, joms tebepriklauso iki šių dienų.

Šv. Varlaamo vienuolynas

Šv. Varlaamo – antras pagal senumą Meteorų vienuolynas. Manoma, kad pirmasis atsiskyrėlis, norėdamas patekti ant uolos, naudojosi pastoliais, kuriuos vėliau pakeitė virvinės kopėčios. Na o tie, kurie virvinėmis kopėčiomis pakilti nedrįsdavo, būdavo užtraukiami įsukti į tinklą.

Mūsų dienomis patekti į viršų galima gerokai paprasčiau – 195 laiptais, išskaptuotais 1923 m. Jais užkilus verta apsilankyti bažnyčioje, kuri kviečia pasigėrėti medžio drožiniais ir freskomis. Dalį jų sukūrė žymus XVI a. ikonų tapytojas Frangos Katelanos.