Tėviškėje Joniškyje likęs Jonas Avyžius

Vijoleta Kuprevičienė yra Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja. Gita Vilčiauskienė – Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja.

Gimtajame Joniškio krašte rašytojas visuomet buvo populiarus: susitikimai su juo, jo naujų knygų pristatymai vyko rajono bibliotekose, kaimuose ir mokyklose, tokių renginių galima suskaičiuoti ne vieną dešimtį. Tačiau būtent nuo to apsilankymo 1997-aisiais mūsų biblioteka pajuto ypatingą, išskirtinę rašytojo globą ir dėmesį. Nuo 2004-ųjų biblioteka didžiuojasi galėdama vadintis Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešąja biblioteka.

Atminimą įamžinanti veikla

Joniškio biblioteka ne vieną dešimtmetį nuosekliai vykdo J. Avyžiaus įamžinimo projektus. Ši veikla Joniškio krašte pradėta 2002-aisiais, minint rašytojo 80-ąsias gimimo metines. Tais metais rašytojo tėviškėje Mėdginuose pastatytas joniškiečio tautodailininko Ryčio Čagaus sukurtas stogastulpis. Įrengti kelio ženklai, žymintys rašytojo gimtosios sodybos vietą, išleistas bukletas „Jonas Avyžius“, kuriame atspindėti rašytojo ryšiai su gimtine.

Jono Avyžiaus vardo suteikimo 2004 m. proga bibliotekoje surengtos iškilmės. Į jas atvyko rašytojo žmona Irena Litvinaitė-Avyžienė, tuometis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas, buvęs geras rašytojo bičiulis poetas Algimantas Baltakis, literatūros kritikė profesorė Elena Bukelienė, rašytojo artimieji. Naująją bibliotekos iškabą, grojant pučiamųjų orkestrui, atidengė Joniškio rajono meras Edmundas Grigaliūnas.

Jau po metų, 2005-aisiais, vykdytas pirmasis bibliotekos projektas, kuriuo siekta įamžinti rašytojo atminimą, – „Ekspedicija Mėdginuose: Jono Avyžiaus vaikystės ir jaunystės takais“. Nufilmuotas gimtasis rašytojo kaimas, užfiksuoti J. Avyžiaus giminių, kaimynų, draugų prisiminimai, pagal juos sukurtas dokumentinis filmas „Jonas Avyžius: vaikystės ir jaunystės takais“.

2006 m. savo 70 metų veiklos ir J. Avyžiaus 85-ųjų gimimo metinių proga biblioteka įgyvendino projektą „Įamžinti kūrėją meno kalba“. Prisidedant Lietuvos kultūros rėmimo fondui, rajono savivaldybei, visuomeninei organizacijai „Konservatyvioji ateitis“, Joniškio „Rotary“ klubui, taip pat privačių asmenų dėka bibliotekos fojė papuošė rašytojui skirtas dailininkės Neringos Vasiliauskaitės vitražas.

Viešoji biblioteka turi sukaupusi per 1500 egzempliorių rašytojo asmeninės bibliotekos knygų ir archyvinės medžiagos: nuotraukų, rankraščių kolekciją. Saugomi įdomūs ankstyvieji J. Avyžiaus bandymai: 1936 m., būdamas keturiolikos, sukūrė romaną apie arabų gyvenimą „Kruvinas kerštas“, tekstas surašytas į storą sąsiuvinį. Jaunasis kūrėjas rašė ne tik stambiąją prozą, išlikę nemažai eilėraščių, novelių ir kitokių kūrinėlių. J. Avyžius netgi leido Mėdginų krepšininkų žurnalą. Organizuodavo ir krepšinio turnyrus, yra išlikę jo ranka rašytų skelbimų ir kvietimų į varžybas. 

I. Avyžienė bibliotekai padovanojo rašytojo darbo kambario baldus, daiktus: rašomąją mašinėlę, akinius, plunksnakočių, stalinį kalendorių, suvenyrų, didelę dalį asmeninės bibliotekos. Šiuos daiktus galima apžiūrėti 2010 m. bibliotekoje įkurtoje memorialinėje Jono Avyžiaus ekspozicijoje, ji pristatoma bibliotekos ir miesto svečiams, joje vedamos edukacijos moksleiviams.

Kasmet gegužės mėnesį, minint rašytojo gimimo dieną, vyksta tradicinis renginys „Jono Avyžiaus skaitymai“. Ištraukas iš rašytojo kūrinių skaito moksleiviai, jaunieji skaitovai, studentai, aktoriai.

Rašytojo metai – dukart

Minint rašytojo 90-ąsias gimimo metines, 2012-ieji Joniškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo paskelbti Jono Avyžiaus metais. Buvo surengtos iškilmės, įteikta rajono savivaldybės įsteigta Jono Avyžiaus literatūros premija. Pirmuoju laureatu už novelių romaną „Trys vienatvės“ tapo rašytojas Romualdas Granauskas.

Tąkart vieno populiariausių J. Avyžiaus romanų „Sodybų tuštėjimo metas“ ištraukas skaitė ir prisiminimais dalijosi legendinis aktorius Juozas Budraitis, to paties pavadinimo Almanto Grikevičiaus režisuotame filme 1976 m. atlikęs pagrindinį Gedimino Džiugo vaidmenį. Renginį vedė kraštietis Juozas Šalkauskas. Liaudies dainomis džiugino kraštietė solistė Sofija Jonaitytė, labai šiltai apie J. Avyžių kalbėjo artimiausias ir brangiausias jam buvęs žmogus – žmona Irena.

Po penkerių metų 2017-uosius biblioteka vėl paskelbė J. Avyžiaus metais. Visus metus buvo įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos remtas projektas „Gyvenimas – tai nesibaigiantis kūrybos procesas“ (Jonas Avyžius)“ – literatūrinių renginių ciklas, skirtas rašytojo 95-osioms gimimo metinėms. 

Pelnyti antrąją J. Avyžiaus premiją, kuri teikiama kas penkeri metai jubiliejinių rašytojo gimimo metinių proga, pretendavo septyni kandidatai. Kompetentinga komisija, vadovaujama Šiaulių universiteto profesorės Džiuljetos Maskuliūnienės, 2017 m. laureatu paskelbė Saulių Šaltenį. Jo knygos „Demonų amžius“, „Žydų karalaitės dienoraštis“, „Basas ir laimingas“ atspindi Lietuvos istoriją, žmogaus gyvenimo vingius sudėtingais laikais. Ši tema labai rūpėjo ir J. Avyžiui. Savo romanuose jis kėlė esmines tautos egzistencijos problemas. 

Į rašytojo jubiliejaus šventę, vykusią Joniškio Raudonojoje sinagogoje, atvyko premijos laureatas S. Šaltenis. Renginį vedė J. Šalkauskas, muzikinę programą atliko aktorius Kostas Smoriginas, turėjęs galimybę „paragauti“ abiejų rašytojų kūrybos: vaidinęs kino filmuose „Riešutų duona“ ir „Sodybų tuštėjimo metas“. S. Šalteniui savivaldybės mecenuojamą J. Avyžiaus premiją įteikė rajono meras Gediminas Čepulis, Joniškio biblibtekos direktorė Jovita Šimkevičiūtė – atminimo dovaną. Renginyje šiltų žodžių bibliotekai negailėjo ir apie savo vyrą prisiminimais dalinosi rašytojo žmona I. Avyžienė. Šventėje dalyvavo Mėdginuose brolio atminimą tebesauganti rašytojo sesuo Adolfina. 

Joniškio biblioteka parengė J. Avyžiui skirtą stendą. Eksponuoti dėdės autografuotas knygas atvežė dukterėčia Janina. Mato Slančiausko progimnazijos pradinukai paruošė rašytojo pasakos „Juodažvaigždis arkliukas“ pristatymą. Kraštietis dailininkas Sigitas Prancuitis bibliotekai įteikė puikią dovaną – J. Avyžiaus portretą. 

Naujausi ir būsimi darbai

2020 m. pagal iš dalies Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Interaktyvi lankytojų informavimo sistema“ sukurtas interaktyvus žaidimas „Ar pažįsti rašytoją Joną Avyžių?“, skirtas artimiau susipažinti su rašytojo gyvenimu ir kūryba. Žaidimą galima parsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvių bei rasti bibliotekos interneto svetainėje. 

2022-aisiais minimas J. Avyžiaus 100-metis ir Joniškio viešosios bibliotekos 85-osios veiklos metinės. Laukia įsimintini renginiai ir projektai.

Dirbti, puoselėti ir skleisti kraštiečio rašytojo atminimą skatina ir jo žmonos I. Avyžienės išsakyti nuoširdūs padėkos žodžiai: „Man brangi ir sava Joniškio biblioteka, nes tai ir Avyžiaus knygų namai, joje dirbančios, kaip Avyžius vadindavo, „darbščiosios mūsų kultūros bitelės“, pagarbiai ir atsidavusiai saugančios savo žemiečio rašytojo atminimą, svetingai priėmusios didžiąją dalį mūsų bibliotekos, rašytojo knygas, jaukiai įkurdinusios autentišką darbo kambario kampelį. Tai tauriai šviečiantis žiburys, skleidžiantis kultūros šviesą, telkiantis žmones prie knygų, prie dvasinio ir intelektualinio lobyno…“

Biografijos faktai

Jonas Avyžius – vienas žymiausių Lietuvos rašytojų, jo kūryba yra reikšminga Lietuvos kultūros dalis. 

Gimė 1922 m. gegužės 16 d. Mėdginų kaime Joniškio rajone. Čia prabėgo vaikystė ir jaunystė. Į Mėdginus nuolatos sugrįždavo pabūti ir sušilti po gimtųjų namų stogu. Rašytojas nevengdavo susitikti su jaunystės draugais, kaimynais, mielai lankydavo savo seseris Stanislavą bei Adolfiną, ir dabar tebegyvenančias Mėdginuose. 

J. Avyžiaus plunksna parašyti žinomi romanai: „Kaimas kryžkelėje“ (1964), „Sodybų tuštėjimo metas“ (4 d., 1970–1989), „Chameleono spalvos“ (1979), „Degimai“ (1982), „Ir išmuš tavo valanda“ (2002, nebaigtas), „Viskas praeina. Neapykanta grūdinti“ (2003). Išleido daugiau nei 20 knygų vaikams. 

1996–1999 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys.

1997 m. už nuopelnus Lietuvos valstybei ir jos kultūrai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. 

Mirė 1999 m. liepos 7 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.