Tiltas tarp tikėjimų: visą gyvenimą besitęsianti draugystė

Knygos autorius Tenzinas Geičė Tetongas keturis dešimtmečius buvo artimas Dalai Lamos pagalbininkas, šeimos draugas, asmeninis sekretorius, lydėjęs Jo Šventenybę į daugelį užsienio kelionių. Knygos leidybą inicijavo ir visokeriopai rėmė jaunesnysis Dalai Lamos brolis Ngari Rinpočė, ištikimas Tenzino Geičės Tetongo bičiulis. Knygoje rasite ne tik spalvingą Jo Šventenybės Dalai Lamos portretą, sudėliotą iš artimiausių žmonių atsiliepimų, bet ir pačių tibetiečių prisiminimus apie neramumų kupiną Tibeto istoriją, pasakojimus apie turtingą šalies kultūrą ir išdėstytus svarbiausius budizmo mokymo principus.

Leidinys gausiai iliustruotas unikaliomis nuotraukomis.

Skaitykite ištrauką iš netrukus pasirodysiančios knygos „Jo Šventenybė XIV Dalai Lama. Iliustruota biografija“ (iš anglų kalbos vertė Saulius Repečka, leidžia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

Tiltas tarp tikėjimų: visą gyvenimą besitęsianti draugystė

1968 m. lapkritį įvyko lemtingas susitikimas – Dalai Lama susipažino su Thomu Mertonu, mąstytoju, tyrinėtoju, katalikų vienuoliu iš nedidelio Kentukio vienuolyno. T. Mertonas brendimo metus praleido klajodamas. 1933 m. įstojęs į Kembridžo universitetą, jis gyveno nieko nestokodamas. 1938 m., sutikęs indų jogą Mahanambratą Brahmačarį, tuo metu rašiusį mokslinį darbą Čikagos universitete, T. Mertonas patyrė gyvenimo permainą. M. Brahmačario patartas jis susidomėjo katalikybe. 1939 m. T. Mertonas gavo sutvirtinimo sakramentą, o 1941 m. įstojo į vienuolyną. Jis įniko į mokslinius tyrinėjimus ir vėliau tapo vienu įtakingiausių savo epochos krikščionių rašytojų.

T. Mertonui viešint Dharamšaloje, manęs paprašė rasti jam tinkamą vietą apsistoti. Padedamas Haroldo Talbotto, budizmą praktikuojančio amerikiečių studento, kuris septintajame dešimtmetyje buvo asmeninis Dalai Lamos mokinys, radau būstą Žemutinėje Dharamšaloje. Nusiunčiau Asmeninės tarnybos automobilį, kad T. Mertoną atvežtų į susitikimą su Jo Šventenybe. Jiedu susitikinėjo tris dienas – ir kiekvienas susitikimas trukdavo apie dvi valandas.

Dalai Lama šiais susitikimais nepaprastai džiaugėsi. T. Mertono išvaizda buvo įspūdinga, tačiau dar įspūdingesnis, pasak Jo Šventenybės, buvo šio vienuolio „vidinis gyvenimas“. Dalai Lamos teigimu, T. Mertonas jam atskleidė tikrąją žodžio „krikščionybė“ reikšmę – Jo Šventenybė pavadino jį „katalikų geše“. Tikriausiai juodu suartino tai, kad abu buvo dialogo – ypač religijų dialogo – žmonės. Jie aptarė keletą temų, tarp jų – vienuolių įžadus ir praktikas, meditacijos technikas, bodhisatvos idealą ir tantrą. T. Mertonas, stipriai domėjęsis budizmu, Dalai Lamą pavadino labai patikimu, energingu, kilniu ir šiltu žmogumi. Susipažinęs su T. Mertonu, Jo Šventenybė aplankė daug krikščionių vienuolynų ir susižavėjo „praktiniu krikščionių darbu“ – jų labdaringa veikla, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo srityse. Jis ragino ir tibetiečius steigti panašias organizacijas visuomenės labui. 1968 m. gruodžio 10 d., netrukus po viešnagės Dharamšaloje, T. Mertonas buvo rastas negyvas savo kambaryje, Raudonojo Kryžiaus atsiskyrimo centre netoli Bankoko Tailande. Teigiama, kad jį nutrenkė elektra.

Jo Šventenybė ypač brangino susitikimus su kitų tikėjimų atstovais. Apa Pantas, Oksforde išsilavinimą įgijęs princas, kovotojas už žmonių laisvę ir diplomatas, apie 1956 m. įvykusį filosofo, oratoriaus, rašytojo Džidu Krišnamurčio ir Dalai Lamos susitikimą rašo: „Jaudinantį įspūdį padarė akimirksniu tarp jų užsimezgęs abipusio prielankumo ryšys.“ Jo Šventenybei plačiai keliaujant, panašių tarpreliginių dialogų vis daugėjo. 1980 m. Vatikane įvyko pirmasis iš aštuonių oficialių Dalai Lamos ir popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimų. Nepaisant kultūrinių ir religinių skirtumų, tarp jųdviejų užsimezgė tvirta draugystė. Popiežius savo gimtojoje Lenkijoje buvo patyręs ir nacių agresiją, ir sovietinių komunistų persekiojimą, taigi puikiai suprato, ką teko išgyventi Dalai Lamai. Todėl mums buvo skaudu išgirsti, kad pastaruoju metu Vatikano atstovai nebelinkę susitikti su Dalai Lama, nes baiminasi suerzinti Kiniją. Tais pačiais metais Jo Šventenybė Monrealyje susitiko su tėvu Lawrence’u Freemanu, Pasaulinės krikščionių meditacijos bendruomenės direktoriumi. Savo knygoje Tikrosios tikėjimų bendrystės link (Towards the True Kinship of Faiths) Dalai Lama pasakoja, kaip jį sujaudino šis susitikimas. Po kelerių metų tėvas Freemanas pakvietė Dalai Lamą pasisakyti apie Evangelijas budistinės tradicijos požiūriu. Tai buvo 1994-aisiais pradėto rengti Gerosios širdies seminaro (Good Heart Seminar) užuomazgos. To paties pavadinimo knyga (The Good Heart: A Buddhist Perspective on the Teachings of Jesus) tapo tarpreliginio dialogo klasika. Dalai Lama dažnai kartoja, kad tai viena mėgstamiausių jo knygų. Jis gavo daug laiškų iš viso pasaulio krikščionių, teigiančių, kad jo komentarai padėjo jiems iš naujo atrasti savo tikėjimą.

Kalbėdamas apie meilę, atjautą, toleranciją ir taikų visų sambūvį, Dalai Lama stengiasi tiesti tiltus, sujungiančius įvairias pasaulio religijas. Atsisakęs politinio lyderio vaidmens, jis ir toliau susitinka su religiniais lyderiais ir kartu su jais meldžiasi. Pertraukęs savo įžadą visiškai susilaikyti nuo svaigalų, iš arkivyskupo Desmondo Tutu priėmė Šventąją Komuniją, keletą kartų – nepaisydamas kritikos – apsilankė Izraelyje ir keliose islamo šalyse.

Nepaliaujamai gindamas tokias universaliąsias vertybes, kaip taika ir brolybė, Dalai Lama tapo vienu iškiliausių pasaulio mokytojų. Jis mums taria: „Laikykitės savo tradicijų. Bet jeigu kokie nors budistiniai metodai iš mano mokymo jums pasirodys naudingi, naudokitės jais. O jei bus nenaudingi, atsisakykite jų.“