Tinkamo proceso užtikrinimo pareiga vaiko teisių apsaugos srityje

Neretai pamirštama, kad valstybė gina vaiko interesus ne tik tada, kai apsaugo jį nuo smurtaujančių tėvų ar neigiamos socialinės įtakos, bet ir tada, kai nustato teisingas, protingas ir proporcingas administracinio ir teisinio proceso taisykles. Anglosaksų teisėje tai vadinama tinkamo proceso (due process) užtikrinimu, kontinentinėje teisėje naudojamas procedūrinio teisingumo terminas. Vaiko teisių konvencijoje ši pareiga yra išreikšta Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencijos 3 str., kuris sako, kad „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai“. Be kitų dalykų, ši Konvencijos nuostata reiškia ir tai, kad valstybė procesą turi organizuoti taip, kad vaikas galėtų dalyvauti, priimant su juo susijusius sprendimus, ir pareikšti savo nuomonę, o su vaikais susiję sprendimai būti priimami per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

Tinkamo proceso vaiko teisių apsaugos srityje pareiga reikalauja, svarstant klausimus susijusius su vaikais, įtraukti ir tėvus. Kaip savo pareiškime praeitų metų lapkričio 20–21 d. Niujorke, minint JTO Vaiko teisių konvencijos trisdešimtmetį, pastebėjo apaštalinis nuncijus ir nuolatinis šv. Sosto stebėtojas prie JTO, Jo Ekscelencija arkivyskupas Bernarditas Auza, „vaikų teisių užtikrinimo nepavyks pasiekti, jei nebus gerbiama šeima ir jos teisės“ (…), todėl vaiko teisės turi būti svarstomos šeimos kontekste, ir niekada negali būti priešpriešinamos šeimai, teisių ir pareigų subjektui“.

Tačiau gegužės 7 d. paskelbta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ataskaita rodo, kad tinkamo proceso užtikrinimas yra viena iš didžiausių vaiko teisių apsaugos problemų. Ypatingą nerimą Kontrolieriui kelia ilgų, žalingą poveikį vaikui turinčių vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos bei teismo psichologijos ekspertizių atlikimo terminų problema bei neefektyvus teismo ekspertizių atlikimo terminų (eilių) trumpinimo sprendimas. „Ilgi teismo ekspertizių atlikimo terminai turi įtakos tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso trukmei,“ – teigiama ataskaitoje.

Lietuvoje Teismų įstatymas nustato teismams operatyvumo pareigą, kuri numato, kad teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią laiką. Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK 176 str.) numato, kad ikiteisminis tyrimas dėl bylų, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai, yra prioritetinis, t. y. smurto artimoje aplinkoje atveju atliekamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius, o Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (5 str. 7 d.) įpareigoja užtikrinti, kad ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje, sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatomas ir specialistų išvados būtų teikiamos skubos tvarka. Tačiau realybėje dėl ilgai trunkančių ekspertizių viskas vyksta kitaip.

Statistiškai terminai, per kuriuos atliekamos teismo ekspertizės vaikams ikiteisminio tyrimo metu, užtrunka nuo pusės metų iki devynių mėnesių. Pagal Vaiko teisų apsaugos kontrolierės atliktus tyrimus, ekspertizės atlikimas buvo paskiriamas po 4–6 mėn. nuo teismo nutarties dėl ekspertizės skyrimo, dar mėnesį ar du reikia laukti, kol bus surašoma ekspertizės išvada.

Užsitęsęs baudžiamasis procesas daro neigiamą įtaką vaiko psichinei gerovei. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ataskaitoje teigiama: „Teismo ekspertizių atlikimo eilės padidina antrinės traumos vaikui riziką bei sumažina galimybę tiksliai įvertinti su nusikalstama veika susijusias aplinkybes“ (pavyzdžiui, ekspertizė buvo atlikta po septynių mėnesių nuo vaikų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją apie smurtą prieš vaikus, įvykusį prieš metus ir galimai besitęsusį iki vaikų paėmimo iš šeimos).

Ilgas ekspertizių atlikimo laikas smurto prieš vaiką bylose pažeidžia ne tik vaikų, bet ir tėvų teises, didina tėvų atstūmimo formavimosi tikimybę. „Teismo ekspertizės atlikimo terminai ilgina kardomųjų priemonių terminus, kurios, daugeliu smurto prieš vaikus atvejų, yra taikomos vaiko atstovams pagal įstatymą. Dėl to vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą ryšiai gali tapti sudėtingesni, komplikuotis bei pareikalauti didesnės intervencijos, pagalbos jų atstatymui ir sustiprinimui ateityje“, – apibendrinama ataskaitoje. JTO vaiko teisių konvencijoje numatytos teisės į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą užtikrinimas reikalauja šioje srityje būtinų sprendimų.

Teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės atlikimo terminų problema ne kartą svarstyta aukščiausiu lygiu. Klausimas ne kartą buvo nagrinėjamas LR Seimo  Žmogaus teisių ir Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos komitetuose, LR Seime vyko šiam klausimui specialiai skirta konferencija. Visgi, praktikoje ryškių teigiamų pokyčių, ypač dėl ekspertizių atliekamų vaikams, nėra. Kodėl?

Viena iš problemos priežasčių – dideli ekspertų darbo krūviai. Kaip teigiama 15min. publikacijoje, nepilnamečiams paskirtų ekspertizių skaičius nuolat auga, o ekspertų skaičius nedidėja: „Dabar egzistuojančios ekspertizių laukimo eilės yra nulemtos išaugusio skiriamų ekspertizių skaičiaus ir beveik nepadidėjusio ekspertų skaičiaus, kai vienam ekspertui tenka atlikti vis didesnį ekspertizių skaičių. 2018 m. pirmą pusmetį gauta daugiau ekspertizių paskyrimų, nei jų buvo per visus metus 2012 m. ar 2013 m. (…).  Nepilnamečiams paskirtų ekspertizių skaičius auga: 2016 m. gauta 160 nutarčių, 2017 m. – 234, 2018 m. pirmą pusmetį – 138 nutartys.“

Darbo krūvių padidėjimą lėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemos atsiradimas 2011 m., o nepilnamečiams paskirtų ekspertizių skaičius itin išaugo 2018 m., kai buvo pradėta Vaiko teisių apsaugos reforma. Akivaizdu, kad didėjant ekspertizės poreikiui, ekspertų ratas turėtų plėstis. Tačiau taip nėra.

Valdžios koridoriuose pusę lūpų kalbama, kad pagrindinė problemos priežastis – ne kadrų stoka, bet valstybinis monopolis teismo ekspertizės atlikimo srityje. Teismo ekspertizės atlikimą reguliuojantys teisės aktai iš esmės suteikia išimtinę teises teismo psichiatrines psichologines ekspertizes baudžiamosiose bylose atlikti vienai institucijai – Valstybinei Teismo Psichiatrijos Tarnybai.

Šioje tarnyboje šiuo metu dirba 32 ekspertai. Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos ekspertizės srityje specializuojasi trys ekspertės, o vaikų ir paauglių teismo psichologijos srityje – taip pat trys . Šios šešios ekspertės ir aptarnauja visą Lietuvą.

Nors pagal Lietuvos teismo ekspertizės įstatymą, teismo ekspertizes gali atlikti ir kiti ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (4 str. 1 d.), o įstatymas neriboja jais būti ir privačius ekspertus ( 17 str.), tačiau praktikoje, atliekant nepilnamečių psichiatrinę ir psichologinę ekspertizę, yra vadovaujamasi tokią galimybę ribojančiomis Sveikatos sistemos Įstatymo 29 ir 74 straipsnių nuostatomis.

Nors sveikatos sistemos įstatymas leidžia ambulatorines teismo ekspertizes atlikti teismo psichologo eksperto kvalifikaciją turintiems ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytiems asmenims, šiame sąraše, kaip vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichologijos ekspertų sąraše, yra tik aštuoni asmenys, iš jų šeši – tie patys VTPT darbuotojai. Ir nors egzistuoja ir institucinės alternatyvos galimybė, pvz. VšĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba, praktikoje, atliekant teismo psichiatrines ekspertizes ikiteisminio tyrimo bylose, VTPT konkurencijos nėra.

Tokia situacija susiklostė nuo pat sistemos sukūrimo pradžios, kai, priėmus naują Baudžiamąjį kodeksą, buvo reformuota Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vietoj jos įsteigus VTPT, kuriai įstatymu pavesta atlikti teismo psichiatrines ekspertizes.

Dar 2014 m. į Seimo Sveikatos reikalų komitetą kreipėsi Lietuvos teismo psichiatrijos asociacija, prašydama inicijuoti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 29 straipsnio pakeitimą, kad Teismo medicinos ekspertizes galėtų atlikti ne tik valstybiniai, bet ir privatūs teismo medicinos ekspertai, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą. Projektą in corpore pateikė tuometiniai LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai. Tačiau Seimui priėmus įstatymo pataisas, padėtis nepasikeitė, nes liko nepakeistas Sveikatos sistemos įstatymo 74 str., numatęs išimtinę VTPT kompetenciją teismo ekspertizės srityje.

Problemą buvo bandoma spręsti keičiant įstaigos pavaldumą – ji buvo perduota LR Teisingumo ministerijos, kuri kuruoja visus teismo ekspertus, žinion, tačiau 2014–2016 m. LR TM esant Juozui Bernatoniui, o LR SAM esant Rimantei Šalaševičiūtei, VTPT iš TM buvo vėl grąžinta SAM.

Į valdžią atėjus naujai politinei jėgai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, užsistovėjusius vandenis sujudino LR SAM inicijuotos struktūrinės reformos sveikatos priežiūros sektoriuje. Jų eigoje buvo sumanyta perkirpti ir LVPT „Gordijaus mazgą“, demokratizuoti teismo ekspertizių atlikimo sistemą. Buvo parengta nauja Teismo ekspertizės įstatymo redakcija,, taip pat Sveikatos sistemos įstatymo 29 str. pataisos, numatančios, kad „stacionarines ekspertizes atlieka kompetentinga teismo ekspertizės įstaiga, o ambulatorines ekspertizes atlieka kompetentinga teismo ekspertizės įstaiga, teismo psichiatrijos ar psichologijos ekspertai“. Buvo pasiūlyta ir atitinkama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisa, numatanti, kad ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje, sveikatos sutrikdymo mastą nustato Vyriausybės įgaliota įstaiga, kitaip tariant, laisvė manevruoti paliekama vykdomajai šios srities valdžiai. Tačiau reformą stumti valdantiesiems sekasi sunkiai. Pavyzdžiui, LR Seimo opozicijos nariai užregistravo pasiūlymą pataisai, iš esmės grąžinančiai teisės aktą į pradinį būvį.

Nauja teismo ekspertizės įstatymo redakcija bus svarstoma Seime jau šią savaitę. Belieka tikėtis, kad teismo ekspertizė liausis būti struktūrinių politinių žaidimų įkaite, dėl kurio nepilnamečių teismo psichiatrinių ir psichologinių ekspertizių terminų klausimas yra pato situacijoje.