Tinklalaidė „Aktualu“: kaip vertinti „migrantų krizę“?

Šiuo metu, kai skaitote mūsų tekstą, greičiausiai ryte jau girdėjote pranešimų apie dar vieną per parą sulaikytą migrantų grupę, bandžiusią iš Baltarusijos neteisėtai kirsti Lietuvos sieną. Tokių žmonių skaičius jau perkopė 2000 – ir tai yra 25 kartus daugiau nei buvo pernai apskritai. Politikai ir dalis žiniasklaidos šią situaciją vadina „migrantų krize“, atsakingi už juos darbuotojai – pervargę, kyla problemų dėl migrantų apgyvendinimo ir žmogaus teisių užtikrinimo.

Reaguodama į tai, kad Aleksandro Lukašenkos grasinimai Lietuvą „užtvindyti“ migrantais pamažu pildosi, šalies valdžia kreipiasi pagalbos į tarptautinę bendruomenę, o priimtoje rezoliucijoje migrantus (su kai kuriomis išimtimis) vadina „aktyviais hibridinio karo dalyviais“ – ir pasienyje su Baltarusija stato spygliuotą tvorą.

Kaip vertinti šią situaciją? Apie tai – naujausias tinklalaidės „Aktualu“ epizodas, kurį veda Toma Bružaitė ir Simonas Bendžius.

Indrė Balčaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Mano požiūris Lietuvoje bus laikomas labai radikaliu“, – šypsosi mūsų pašnekovė, Londone gyvenanti nepriklausoma migracijos ir sienų specialistė Indrė Balčaitė. Ji kviečia atsisakyti karinės retorikos, gerbti kiekvieno migranto bei pabėgėlio orumą – o minimas problemas, anot specialistės, padėtų išspręsti… kuo labiau atviros valstybių sienos.

„Dabartinė griežta sienos apsaugos politika nepasiteisina ir, kita vertus, nuo jos kenčia pačios valstybės. Tai atneša priešingas pasekmes, ypač jeigu šalis yra populiari tarp migrantų. Patiriami ekonominiai ir moraliniai nuostoliai“, – įsitikinusi I. Balčaitė.

Jos argumentus išgirsite netrukus. Kaip ir komentarą, kodėl ji nepritaria Seimo rezoliucijai:

„Kaip galima šiuos migrantus vadinti aktyviais hibridinio karo dalyviais, jeigu dauguma jų mažai ką apskritai apie Lietuvą žinojo iki čia atvykdami? Kad Baltarusijos režimas jais naudojasi darydamas Lietuvai spaudimą – tai faktas, pats Lukašenka apie tai kalba. Bet kaip jie gali būti aktyvūs piktadariai? Aš pati daug laiko praleidau pietryčių Azijoje – žmonės tiesiog nežino, kas yra Lietuva. Mianmare man yra pasakę, kad išvis tokios šalies nėra…

Migrantai, iš Afrikos ir Azijos išsiruošdami į Europą, nebūtinai skiria Europos Sąjungos šalis vienos nuo kitos. Žmonės tiesiog tikisi, kad Europoje yra turtingos šalys, kad ten žmonės turi daugiau teisių į išsilavinimą, į darbą, į elementarų saugumą – ir jie neretai teisūs.“

Tinklalaidėje išgirsite:

0:00 – Įžanga;

2:21 – Laidos dalyvės santykis su popiežiaus Pranciškaus mintimis apie migrantus;

5:15 – Ar neteisėtas sienos kirtimas tikrai daro žalą Lietuvai? Pažvelkim į platesnį kontekstą;

21:38 – Ar migrantai Lietuvoje – hibridinio karo grėsmė?

30:07 – Kodėl sudėtinga iš anksto nuspręsti, kas yra pabėgėlis, o kas – ekonominis migrantas;

42:00 – Kokios yra pamatinės kiekvieno migranto ir pabėgėlio teisės – ir kaip jos gali būti ribojamos;

45:00 – Kodėl, anot pašnekovės, uždaros sienos nepasiteisina;

55:02 – Kaip užtikrinti, kad į šalį laisvai nepatektų žmonės, turintys blogų ketinimų;

59:53 – Tomos prisipažinimas ir Indrės palinkėjimas katalikams;

1:05:42 – Kodėl pašnekovei nepatinka „nelegalios migracijos“ terminas – ir kodėl geriau sakyti „migracija be dokumentų“;

1:08:42 – Įtampa tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl migrantų – ne pirmas toks panašus atvejis pasaulyje;