2022 01 24
bernardinai.lt
Klausymosi ir skaitymo laikas:
Tinklalaidė „Aktualu“: susibūrę maldai už Lietuvos žmonių vienybę

„Galime džiaugtis, kad skirtingos Bažnyčios tarpusavyje taip nebesišneka kaip XVII amžiuje, kad nebevadiname vieni kitų užgauliai. Tačiau matome, kad visuomenėje tai visu pajėgumu grįžo, – teigia krikščionis reformatas Holgeris Lahayne. – Tai kelia daug rūpesčių, į tai reikia atkreipti dėmesį. Mes ir įvardijame tuos dalykus, kad mūsų malda būtų konkreti. Kad nebūtų „Dieve, palaimink visus“, ir baigta. Čia per pigu. Dabar reikia melstis šiek tiek konkrečiau.“
Ir tai jau pamažu vyksta. Ko gero, pirmąkart Lietuvoje įvairių krikščioniškų konfesijų visuomenininkai susibūrė iniciatyvai – maldai už šalies žmonių vienybę išbandymų akivaizdoje. Tekstas, kurį pasirašė šeši dvasininkai ir pasauliečiai iš Reformatų, Katalikų, Ortodoksų ir Laisvųjų krikščionių Bažnyčių, penktadienį pasirodė krikščioniškoje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
O šiandien, besibaigiant Maldos už krikščionių vienybę aštuondieniui, tinklalaidės „Aktualu“ naujojo epizodo svečiai – iniciatyvos sumanytojas, minėtasis reformatų katechetas Holgeris Lahayne bei keli iš autorių: katalikas teisininkas, ateitininkas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis ir ortodoksų kunigas Gintaras Jurgis Sungaila.
„Jau nuo pernai matome, kad dėl pandeminės situacijos ir kitų priežasčių įtampa visuomenėje kyla. Bažnyčių vadovams, hierarchams sunku, nes vieni nariai yra už skiepus, kiti – prieš; vieni naudojasi galimybių pasu, kiti – ne… Tad mes manome, kad dabar yra laikas krikščionims veikti kartu – ir kartu melstis. Esame įsitikinę, kad malda veikia, o Dievas gali paveikti ir valdančiuosius, ir protestuojančiuosius, ir visus žmones“, – sako katechetas H. Lahayne.
Maldos poreikį jaučia ir kun. Gintaras Sungaila, kuris mato susikaldymą ortodoksų parapijose: „Formuojant šitą maldos tekstą, Holgeriui ir Vaidotui sakiau, jog man svarbu, kad jame nebūtų politikos siaurąja žodžio prasme. Man nerūpi valdžios, partijų kritika – tai yra pasauliečių reikalas. Dvasininkas politiniame gyvenime negali aktyviai dalyvauti. Tad man svarbu, kad malda padėtų didinti vienybę mūsų visuomenėje.“
„Po mūsų kelių susitikimų labai jaučiau Dvasios vedimą – buvo ramybė ir pasitikėjimas, kad tai yra vieta ir laikas būti, vienam kitą suprasti ir burtis. Žinome, kad piktasis yra skaldytojas, o dabar, kai visuomenė patiria krizę – galime drąsiai tą pasakyti nevyniodami žodžio į vatą, – vienybė yra atsvara tam susiskaldymui. Mes nežinom, kas bus iš mūsų iniciatyvos, bet žinom, kad kaip krikščionys nebegalime sėdėti užsidarę vieni ir turime viešai pasisakyti“, – teigia V. Vaičaitis.
Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.
Tinklalaidėje išgirsite:
0:00 – Įžanga;
1:34 – Ką ortodoksai turi omenyje, kai liturgijoje meldžia krikščionių vienybės;
8:41 – Reformatų požiūris į ekumenizmą;
10:49 – Dabar – pats laikas krikščionių vienybei, sako katalikas;
14:01 – Kaip Holgeriui kilo Maldos už Lietuvos žmonių vienybę idėja;
18:49 – Kodėl kun. Gintaras prisijungė prie iniciatyvos;
21:10 – Tas pats klausimas Vaidotui;
22:46 – Ne, tai nėra protestas prieš „oficialiąją“ Bažnyčią;
25:21 – Iniciatyvos „globėjas“ pranašas Jeremijas;
27:04 – Pavojus Bažnyčios autonomijai?
32:58 – Kokių teologinių pasekmių sukels pandemijos valdymas bažnyčiose?
42:05 – Apie nepagarbiai kibirkščiuojančią viešąją erdvę;
48:34 – Apie mokslo ir technologijų sudievinimą;
55:08 – O kas džiugina?
1:00:45 – Kokia iniciatyvos ateitis;
1:04:22 – Tinklalaidės ir maldos pabaiga;
Naujausi

Atgailos pamaldos dėl Šv. Petro bazilikos altoriaus išniekinimo

Pranciškus: misija be dvasingumo sugenda

Brazilijos Amazonijos mieste vyks 2025 m. klimato viršūnių susitikimas

Sekmadienio meditacija. Švč. Trejybės slėpinys

Tėvo dieną apie dvasios tėvystę. Tėvas Gérard’as de Martelis OSB

Kaip suprasti Švenčiausiąją Trejybę?

Žemuogių dovana

Nauja „Kalkutos detektyvo“ serijos knyga – geriausi dalykai iš Rytų ir Vakarų

Vaikų apsauga socialiniuose tinkluose: 5 moksliniais tyrimais paremti patarimai

Ginkime vaikus grožinės literatūros pasaulin

Šiluvoje skaitome: K. Rudoko monografija „Totalinis paveldas“
