2021 02 26

bernardinai.lt

Skaitymo ir klausymo laikas

75 min.

Tinklalaidė „Ko tyli istorikai?“: kolektyviniai sodai sovietmečiu

Tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ vizualizacija

„Ko tyli istorikai?“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros mokslininkų tinklalaidė, kurioje kalbama svarbiomis Lietuvos istorijos temomis. Šį kartą istorikai Marius Ėmužis, Matas Šiupšinskas ir Antanas Terleckas kalbėjosi apie kolektyvinių sodų fenomeną sovietmečiu.

Bene kiekviename Lietuvos mieste ir šiandien galima rasti sodų rajonų, kurie išsiskiria iš aplinkos savo specifine architektūra ir urbanistika. Kaip ir kada jie formavosi? Kokia buvo jų prasmė? Ar kolektyvinis sodas buvo tik privilegija, o gal ir tam tikra prievolė?  

Pasak M. Šiupšinsko, kolektyvinių sodų atsiradimui įtakos turėjo ir ideologinės, ir pragmatinės priežastys, susijusios su SSRS gyventojų apsirūpinimu maistu. Pokalbio metu A. Terleckas pastebi tam tikrus panašumus tarp kolektyvinių sodų ir kolchozų padėties SSRS, o M. Ėmužis pasakoja apie devintajame dešimtmetyje vykusią sodo namelių bylą, kai mėginta pažaboti pagal to meto normas per didelių sodo namelių, kone vilų, statybas, nesąžiningus sodo sklypų paskirstymus bei piktnaudžiavimą statybinių ir kitų medžiagų gavimu, naudojantis „blato“ ryšiais. 

Tiesa, pasak M. Šiupšinsko, kolektyvinių sodų inspekcijos vykdavo nuolat, tačiau kontroliuoti šias struktūras buvo sunku, ypač kai inspektoriams užkliūdavo sodai, kuriuose telkdavosi nomenklatūra. Pavyzdžiui, apie vieną garsiausių sodų bendrijų „Beržas“ istorikas pasakojo: „Dalykai vyko tikrai ambicingi. Jie turėjo požeminį vandentiekį į savo sklypus – ne buitinį, bet tokį kaip miesto centre, su šuliniais, požeminį. Tam, aišku, reikėjo užsakyti vamzdynus, kurių kiekiai buvo riboti, Lietuva turėjo kvotą, kiek per metus gali nupirkti vamzdynų – ir dalis jų staiga atsiduria kolektyviniame sode. Iškraunamas, tarkim iš kokios Baltarusijos visas traukinys vamzdžių ir nuvežamas į „Beržo“ sodus, tada, aišku atkreipia dėmesį ir kažkas už tai turi atsakyti. Galų gale, jie turėjo ir telefono liniją atsivedę, kaip sakė, su plūgu ir kažkokia technika tiesiog prakasė tranšėją – turėjo bendrą taksofoną ir keletas sodininkų savo asmeninius telefonus. Ir dovanų, tarsi kaip paslaugą, dar gretimai esančiam kaimeliui atvedė ir suteikė vieną telefono numerį, tai vietiniai buvo labai dėkingi“.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ įrašai pasiekiami ir „Spotify“, „Google Podcasts“, „Podbean“, „Apple Podcasts“ ir „Soundcloud“ platformose.