Patinka tai, ką skaitai? Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk -> Paremti
Neįskaitai? Spausk teksto didinimo mygtuką. Paremk. Ačiū!

2020 12 30

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Tinklalaidė „Ko tyli istorikai?“ Pokalbis su dr. Tomu Vaiseta

Tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ vizualizacija

„Ko tyli istorikai?“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros mokslininkų tinklalaidė, kurioje kalbama aktualiomis Lietuvos ir Europos istorijos temomis. Šį kartą – istorikų dr. Mariaus Ėmužio ir Antano Terlecko pokalbis su rašytoju bei istoriku dr. Tomu Vaiseta.

T. Vaiseta (g. 1984, Vilniuje) – viena ryškesnių pastarojo dešimtmečio humanitarinio bei kultūros lauko figūrų. 2014 m. pasirodė dvi T. Vaisetos knygos – daktaro disertacijos pagrindu leidykloje „Naujasis Židinys-Aidai“ išleista monografija Nuobodulio visuomenė: kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964–1984) bei debiutinė prozos knyga Paukščių miegas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Po poros metų išleistas ir T. Vaisetos romanas Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016), o pernai leidykla „Lapas“ publikavo dar vieną istoriko tyrimą apie Vilniuje, Vasaros g., veikiančią psichiatrinę ligoninę sovietmečiu Vasarnamis: Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija, 1944–1990. T. Vaiseta taip pat dalyvauja kituose istorijos ir atminties tyrimuose, buvo vienas iš MO muziejaus parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ kuratorių, kartu su Mindaugu Nastaravičiumi „LRT Klasikos“ eteryje veda pokalbių laidą apie literatūrą „Pirmas sakinys“. 

Pokalbio metu T. Vaiseta pasakoja apie vaikystę Vilniuje ir išlikusias simpatijas posovietiniams sostinės mikrorajonams, apie susižavėjimą knygomis bei meną karantino metu; žurnalistikos studijas bei netipišką, tačiau gana sklandų ir malonų įsiliejimą į Vilniaus universiteto istorikų bendruomenę; istoriko ir rašytojo darbo panašumus bei skirtumus ir norą parašyti romaną apie Lietuvos valstybę.

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

„Ateiti tarp istorikų man buvo baisu. Ir faktas, kad yra netgi dalis istorikų, kurie ir dabar manęs nepriima kaip istoriko. Aš į juos žiūriu ramiai – neturiu istoriko bakalauro laipsnio, dėl to nežinau, kokie tankų vikšrai buvo 1943 m., kokiais jie buvo pakeisti 1945 m. sausio mėnesį. Aišku, čia ironizuoju – ir tam, kad tie „tikrieji“ istorikai suvoktų ir reflektuotų save, ir aš kartu save reflektuočiau. Aš manau, kad dalis iki šiol manęs nepriima kaip istoriko, viskas yra gerai, aš jiems ir sakau, kad nesu toks istorikas, kaip iš manęs tikitės“, – pasakoja T. Vaiseta. 

Kviečiame klausytis. Tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ Įrašai taip pat pasiekiami Spotify, Podbean, Apple podcasts, Google podcasts ir Soundcloud platformose. 

Sunku skaityti smulkų tekstą?

Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!

Paremsiu