2020 09 28

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Tinklalaidė „Ko tyli istorikai?“: primirštas valstybės kūrėjas Ernestas Galvanauskas

Tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ vizualizacija

„Ko tyli istorikai?“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros mokslininkų tinklalaidė, kurioje kalbama aktualiomis Lietuvos istorijos temomis. Šį kartą istorikai Marius Ėmužis ir Andrius Grodis kalbėjosi apie nepelnytai primirštą Lietuvos valstybininką Ernestą Galvanauską. 

Gimęs 1882 m. lapkričio 20 d. Zizonyse, Vabalninko valsčiuje, E. Galvanauskas, vos baigęs mokslus Peterburge, dėl politinių aplinkybių 1906 m. buvo priverstas trauktis į užsienį – iš pradžių į Suomiją, vėliau – Belgiją, kur baigė universitetą. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse ieškodamas darbo jis atsidūrė Serbijoje, po karo atvyko į Paryžių ir įsitraukė į ką tik susikūrusios Lietuvos valstybės diplomatinę veiklą, buvo Lietuvos delegacijos Paryžiuje narys. 1919 m. rudenį E. Galvanauskas grįžta į Lietuvą ir pats nesitikėdamas tampa Lietuvos ministru pirmininku. Jo valdymo metais Lietuvoje pagaliau nusistovi ekonominė padėtis, sukuriamas Lietuvos universitetas, įvedamas litas, pradedama vykdyti žemės reforma, prisijungiamas Klaipėdos kraštas, užmezgami tvirtesni diplomatiniai santykiai su užsieniu – Lietuva ima funkcionuoti kaip visavertė valstybė. Tebeturėdamas daugybę planų ir idėjų, E. Galvanauskas 1923–1924 m. susiduria su vis didesne vidine opozicija ir nusprendžia pasitraukti iš didžiosios politikos, į kurią nesėkmingai bandė sugrįžti tik 1939–1940 m. 

Pasak A. Grodžio, E. Galvanauskas išsiskiria kaip bene vienintelis ekonominio liberalizmo šalininkas tarpukario Lietuvoje – dėl to jis dažnai nesutardavo su kitais svarbiausiais to meto ekonomistais ir bankininkais, kaip Juozas Tūbelis ar broliais Vailokaičiais. Tai buvo ir viena ankstyvos jo politinės karjeros baigties priežastis. Istoriko teigimu, nors E. Galvanausko asmenybė yra nepelnytai pamiršta, tačiau jos indėlis kuriant valstybę yra daugiau nei akivaizdus – jis buvo ir pagrindinis Klaipėdos sukilimo organizatorius, ir talentingas diplomatas, o ir lito „tėvystę“, pasak A. Grodžio, Vladas Jurgutis tikrai turėtų dalintis su E. Galvanausku. Ne veltui, kai 1924 m. E. Galvanauskas buvo paskirtas Lietuvos atstovu Londone, Didžiosios Britanijos diplomatai susirašinėjimuose džiaugėsi, kad į Londoną atvyksta protingiausias lietuvis. 

Kviečiame klausytis. Tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ įrašai pasiekiami ir Spotify, Google Podcasts, Podbean, Apple Podcasts, Soundcloud platformose. 

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.