2020 11 30

Kristina Tamelytė

bernardinai.lt

Klausymo laikas

32 min

Tinklalaidė „(Ne)sąmoningai“. Kas yra feminizmas?

EPA nuotrauka

Pagrindinis šių laidų tikslas yra padėti suvokti sąvokų prasmes, nes kartais jas vartojame nesąmoningai, t. y. negalvodami apie tai, ką jos reiškia, kokiomis aplinkybėmis atsirado, kaip keitėsi ir ką reiškia dabar.

Pabandysiu paklausti žmonių, tyrinėjančių vieną ar kitą temą, kaip jie suvokia ir galėtų paaiškinti mano pasirinktas sąvokas. Šios laidos – bandymas praskaidrinti mūsų visų suvokimą apie svarbias politines ir socialines idėjas, kad galėtume vartoti žodžius sąmoningiau.

Šį kartą tinklalaidėje aptariame feminizmo sąvoką, kuri dažnai susilaukia prieštaringų reakcijų ir kai kuriuose skaitytojų sluoksniuose turi neigiamą konotaciją. Matyt, pats veiksmingiausias būdas atsikratyti išankstinių nuostatų dėl šios sąvokos, o ir viso judėjimo, pabandyti suprasti sąvokos atsiradimo kontekstą, plėtimosi trajektoriją, prasmę ir svarbą. Tą geriausia būtų padaryti suprantant judėjimo šaknis ir pagrindinius tikslus. Laidoje kalbamės su ilgamete žmogaus teisių ir lygių galimybių Lietuvoje aktyviste, Lygių galimybių plėtros centro eksperte, humanitarinių mokslų daktare Margarita Jankauskaite.

„Feminizmą galima apibrėžti kaip ideologiją, judėjimą, konkrečius veiksmus, kurių tikslas yra pašalinti bet kokią diskriminaciją dėl lyties. Kitaip sakant, pasiekti tokią visuomenę, kurioje lytis nebūtų kliūtis žmogui. Aišku, feminizmas formavosi kaip judėjimas, siekiantis apginti moterų teises“, – laidoje pasakoja M. Jankauskaitė.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Anot pašnekovės, feminizme ypač svarbu suvokti, kad moteris yra visavertis subjektas ir pilietis. Pats pirmas „judesys“ tokio supratimo atžvilgiu atsirado tada, kai pasaulyje imtasi suteikti balsavimo teisę moterims. Tiesa, po pirmosios feminizmo bangos ir Antrojo pasaulinio karo tolesnis moterų teisių gynimas buvo kiek „įsitrigęs“. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tik 1965 m. buvo panaikinta nuostata, kad, jeigu moteris išteka ir nori dirbti, tuomet ji turi gauti vyro sutikimą, todėl galiausiai imta kalbėti ir apie palankesnes sąlygas darbo rinkoje, galimybę moteriai ne tik balsuoti, bet ir būti visaverte viso viešojo gyvenimo dalyve.

Tinklalaidėje aptariamas ir lietuviškas kontekstas: tiek feminizmas tarpukariu, tiek sovietmečiu ir antrosios nepriklausomybės laikotarpiu. Anot M. Jankauskaitės, tarpukariu būtent moterų pastangomis buvo sukurta tai, ką dabar, matyt, vadintume gerovės valstybe. Juk daugeliu socialinės rūpybos sričių rūpinosi moterys. M. Jankauskaitė pabrėžia, kad būtent tarpukariu feministinė mintis ir praktika buvo itin pažengusi. Deja, sovietmetis šią pažangą sustabdė.

Laidos pabaigoje rasite ir kelias papildomas pokalbio su M. Jankauskaite įžvalgas. Ši dalis skirta tiems, kurie susidomėjo ir norėtų paklausyti šiek tiek daugiau.

Kviečiame klausytis laidos.