2020 06 16

Kristina Tamelytė

Klausymo laikas:

37 min

Tinklalaidė „(Ne)sąmoningai“. Kas yra konservatizmas?

Prof. Vytautas Landsbergis. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 1988-10-22 – 1988-10-23. Šiaulių „Aušros“ muziejus eksponatas. Vaidoto Kisielio nuotrauka.

Kuriant laidą remiamasi prielaida, kad daugelį sąvokų vartojame nesąmoningai, t. y. negalvodami apie tai, ką jos reiškia, kokiomis aplinkybėmis atsirado, kaip keitėsi ir ką reiškia dabar. Tinklalaidės metu klausiu žmonių, tyrinėjančių vieną ar kitą temą, kaip jie suvokia ir galėtų paaiškinti mano pasirinktas sąvokas. Šių laidų tikslas – pabandyti praskaidrinti mūsų visų suvokimą apie svarbias politines ir socialines idėjas tam, kad galėtume vartoti žodžius sąmoningiau.

Antrojoje laidoje bandžiau suprasti konservatizmo sąvoką. Laidos pašnekovas – dr. Mantas Adomėnas, kuris jau daugybę metų viešojoje erdvėje kalba apie konservatizmo Lietuvoje ir pasaulyje tapatybę, bando ją apibrėžti ir vis iš naujo apmąstyti. 

M. Adomėnas akcentuoja keletą svarbių konservatizmo elementų: atožvalgą į organišką, o ne radikalų progresą, įvairių „mažųjų kuopelių“ svarbą, bendruomenių (at)kūrimą, dalykų, kurie visuomenėje veikia ir yra jai palankūs, išsaugojimą ir jų „sergėjimą“, konservatizmo ryžtą neprisirišti prie vienos visą ideologiją grindžiančios idėjos, bet stengtis idėjas tarpusavyje kuo sklandžiau suderinti.

Paklaustas apie konservatizmo kaitą ir kaip konservatizmo mąstymo kryptis ją supranta, t.y. kada reikia priimti kaitą kaip organišką, natūralią, o ne grėsmingą, M. Adomėnas cituoja Giuseppe’ės Tomasio di Lampeduso „Leopardą“: „Jeigu norime išlikti, turime labai greitai keistis.“

Taip pat kalbėjomės apie tai, kada ir kokiame kontekste atsirado konservatizmo sąvoką (ir reiškinys), kaip šis idėja vystėsi, ką šiuo metu metu reiškia būti ir mąstyti kaip konservatoriui.

Kviečiame klausytis antrojo tinklalaidės „(Ne)sąmoningai“ epizodo.