Tinklalaidė „(Ne)sąmoningai“. Kas yra liberalizmas?

Lukiškių aikštėje atidarytas dirbtinis paplūdimys su vaizdu į jūrą. Pauliaus Peleckio / „Fotobanko“ nuotrauka

Dr. Gintas Karalius pabrėžia, kad, norint geriau suvokti liberalizmo sąvoką, svarbu turėti omenyje istorinį kontekstą. Liberalizmas nebuvo utopinė idėja apie tobulą pasaulį, o veikiau labai praktiškas būdas skirtingoms pasaulėžiūroms išgyventi vienoje visuomenėje. Tikrovė liberalizmo atsiradimo atveju ėjo pirma teorijos.

Liberalizmas atsirado santykyje su sudėtinga XVII a. politine situacija. Po beveik dviejų šimtmečių religinių karų buvo suprasta, kad taip tęstis tiesiog nebegali, todėl individo laisvės ir teisių idėja buvo centrinė liberalizmo vystymosi eigai. Individus reikėjo apsaugoti vienus nuo kitų ir leisti jiems turėti savo asmenines pasaulėžiūras.

Liberalizmo ideologijos atspirties taškas yra individo ir individualizmo idėja. Anot G. Karaliaus, individas šioje doktrinoje laikomas savitiksliu. Kitaip tariant, ne visuomenė, kolektyvas, bendruomenė ar tradicija yra pagrindinis politikos tikslas, o individo laisvės ir teisės. Antras svarbus liberalizmo elementas yra progreso idėja. Paprasta mintis, kad ateityje viskas turėtų tik gerėti. Dar vienas svarbus liberalizmo aspektas: pradėta įnirtingiau kalbėti apie visuomenės ir jai atstovavimo idėją, o ne apie tobulą režimą, kuris atitiktų valstybėje gyvenančių žmonių sielas ir prigimtį.

Taip pat liberalizme itin svarbus, anot G. Karaliaus, racionalumas ir elitizmas. Klasikiniai liberalai mano, kad dalyvauti valdyme gali tik tie, kurie yra tam pasiruošę, todėl liberalai nepasitiki demokratija kaip valdymo forma: juk ji akcentuoja tautos valią. Racionalumas liberalams kur kas svarbesnis nei tautos valia. Demokratinė valdžia turėtų būti skirta tik brandžiai visuomenei. Liberalizmui kelia nepasitikėjimą demokratinis egalitarizmas.

Klausykitės ketvirtojo tinklalaidės „(Ne)sąmoningai“ epizodo.