2020 12 21

Kristina Tamelytė

Klausymo laikas

30 min

Tinklalaidė „(Ne)sąmoningai“. Kas yra policinė valstybė?

Irmanto Gelūnas / Fotobanko nuotrauka

Paskutinioji šiais metais laida turėjo aptarti konspiracijų teorijas, tačiau įsigaliojus griežtoms karantino sąlygoms prasmingiau būtų svarstyti apie gerokai aktualesnį dalyką: policinę valstybę.

Gruodžio 5-ąją Vilniaus centre vyko protestas, kurio metu kalinio uniforma apsirengęs senyvo amžiaus vyras protestavo prieš karantino ribojimus. Greta jo susibūrė ir keletas pusamžių vyrų. Visi protesto dalyviai dėvėjo kaukes, o iškvietus pirmąjį policijos automobilį ir norint nutraukti protestą vyrukai rėkė: „fašistai“, „žodžio laisvė“ ir „gėda“. Aplink rinkosi žmonės, per keliolika minučių į įvykio vietą suvažiavo kone dešimt policijos automobilių. Daugelis žiniasklaidos priemonių šį protestą praleido pro akis, galiausiai internete radau vieną publikaciją šia tema. Atrodo, kad protestas ir neturėjo rūpėti didžiajai visuomenės daliai, nes jis menkas, veik nesvarbus, įtraukiantis vos kelis žmones, tačiau arši policijos reakcija (pasirodę dešimt policijos automobilių) simbolizavo kažką daugiau nei tik viešosios tvarkos užtikrinimo poreikį. Toks atsakas nebuvo adekvatus, o man į galvą vis lindo policinės valstybės terminas. Matyt, pasitaikė puikus metas apmąstyti būtent šią sąvoką.

Tinklalaidėje šį kartą dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas ir dėstytojas Aivaras Žukauskas. Kalbėjomės ne tik apie tai, kaip galima būtų apibrėžti policinės valstybės sąvoką, bet taip pat ir susiklosčiusią visuomenėje padėtį, taip pat vidinę cenzūrą, savęs stebėjimo praktikas, gėdinimo mechanizmus ir pastangą siekti, kad po pandemijos policinė valstybė nepasiliktų mūsų gyvenime.

Aivaras Žukauskas. Emilės Indrašiūtės / VU TSPMI nuotrauka

„Policinę valstybę galima matyti ne tik tai kaip griežtai ir aktyviai kontroliuojančią visus elementus politinėje sistemoje, bet galima suprasti ją kaip viešąją erdvę uždarantį darinį, kuris manosi turįs duomenis ir prieinamumą prie informacijos tik sau pačiam, o visa visuomenė tėra kvailelių rinkinys, kuris vis tiek darys viską, kaip valdžia pasakys“, – pokalbyje pasakoja VU TSPMI doktorantas A. Žukauskas.

„Paskutiniai įvesti draudimai neįtraukė vienišų arba psichologinių problemų turinčių žmonių poreikių, neapsvarstė jų, o tai nenuteikia gerai. Dažnai viešai kalbama, kad visi šie ribojimai yra skirti tam, kad būtų apsaugota piliečių sveikata, tačiau, kai neįtraukiami tokie svarbūs aspektai, kurie gali turėti dešimtmečių poveikį, matome, kad dažnai šie ribojimai veikiau nori išsaugoti sistemą tokią, kokia ji yra“, – kalba politologas Aivaras Žukauskas.

Daugiau klausykitės laidoje: