Tinklalaidė „(Ne)sąmoningai“. Kas yra populizmas? 

Šio judėjimo pavadinimą verčiant į anglų kalbą ir buvo vartojamas žodis „populists“. XIX a. pabaigoje nemažai rusų inteligentų pasitraukė į kaimus bandydami įtikinti valstiečius sukilimo prieš caro valdžią būtinybe. Tuo metu jie nebuvo pasitikti draugiškai, o skleidžiamos idėjos apie valstiečių savęs pačių valdymą liaudyje nebuvo priimtos palankiai.

Prancūzijoje šis terminas atsirado XX a. pradžioje ir buvo vartojamas apibūdinant įvairius rašytojus, kurie žavėjosi paprastais žmonėmis, jų gyvenimo būdu, nuolat juos palaikė ir pritarė  jų politiniams tikslams. Tačiau niekad „populizmo“ sąvoka nebuvo tokia populiari, kokia yra dabar.

Po 2016 m. ir Donaldo Trumpo išrinkimo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu žodis „populizmas“ buvo nuolat kartojamas daugelyje populiariųjų žiniasklaidos kanalų, o 2017 m. netgi išrinktas metų žodžiu.

Patys politikai anksčiau nebuvo linkę vadinti savęs populistais, nes tai tarsi juos menkinantis terminas, tačiau, pavyzdžiui, dažnai populistine vadinamos „Nacionalinio fronto“ partijos Prancūzijoje lyderė Marine Le Pen yra pasakiusi: „Populizmas reiškia tai, kad yra atsižvelgiama į tautos, žmonių nuomonę. Ar žmonės turi teisę demokratijoje turėti nuomonę? Jeigu taip, tuomet, žinoma, esu populistė.“

Šį kartą aptarti populizmo sąvoką pasikviečiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoją Jogilę Ulinskaitę. Pokalbio susitikome Bernardinų sode, todėl fone girdėsite po kojomis čežantį parko grindinį. Tikiuosi, jis jums netrukdys mūsų pokalbio klausytis.

„Populizmas supranta visuomenę kaip padalintą į dvi antagonistines grupes. Vienoje pusėje yra homogeniška grupė, dažniausiai vadinama elitu, o štai kitoje pusėje yra kita grupė, pasižyminti tik geromis savybėmis, dažniausiai ši grupė įvardijama kaip liaudis arba tauta“, – pasakoja dr. Jogilė Ulinskaitė, VU TSPMI prieš daugiau nei metus apsigynusi disertaciją apie populizmo fenomeną šiuolaikiniame pasaulyje.