Tinklalaidė „(Ne)sąmoningai“. Kas yra socialdemokratija?

Tęsiame tinklalaidžių seriją „(Ne)sąmoningai“. Pagrindinė šių laidų prielaida yra ta, kad daugelį sąvokų vartojame nesąmoningai, t. y. negalvodami apie tai, ką jos reiškia, kokiomis aplinkybėmis atsirado, kaip keitėsi ir ką reiškia dabar.

Tinklalaidės metu pabandysiu paklausti žmonių, tyrinėjančių vieną ar kitą temą, kaip jie suvokia ir galėtų paaiškinti mano pasirinktas sąvokas. Šių laidų tikslas – pabandyti praskaidrinti mūsų visų suvokimą apie svarbias politines ir socialines idėjas tam, kad galėtume vartoti žodžius sąmoningiau.

Trečiojoje nagrinėjame socialdemokratijos sąvoką. Laidos pradžioje kalbinome keletą žmonių, kurie įvardijo, su kokiais kitais žodžiais asocijuojasi „socialdemokratijos“ sąvoka.

Pagrindinis laidos pašnekovas – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas Ruslanas Baranovas. Jis taip pat yra ir Lietuvos socialdemokratų partijos (vadinamųjų „paluckininkų“) narys, besidomintis socialdemokratijos kaip ideologijos idėjomis ir jų raida, aktyviai įsitraukiantis į jaunųjų socialdemokratų veiklą. Ruslanas laidoje pasakoja apie socialdemokratijos idėjų atsiradimą XIX a., kaitą XX a. ir didžiausius iššūkius XXI a.

Socialdemokratijoje žmogus yra įsivaizduojamas kaip toks, kuris yra gana išsilavinęs, sąmoningas, kad galėtų įsitraukti į įvairių procesų vyksmą. R. Baranovas pabrėžia, kad viena socialdemokratijos pirminių prielaidų yra ta, kad žmogų nuolat veikia jo aplinka. Kitaip tariant, jeigu žmogus yra apatiškas politikai, tai veikiau susiję su jo gyvenamąja aplinka, o ne jo apatiškumas kuria vienokią ar kitokią aplinką. Socialdemokratijos prielaidos sako, kad keičiant aplinką turėtų keistis ir pats žmogus.