Tinklalaidė „Vilnius“. Senasis ir naujasis miestas

Atsakydami į šiuo klausimus, po besikeičiantį, bet tapatybę išlaikantį miestą padeda keliauti menotyrininkė, Vilniaus muziejaus direktorė RASA ANTANAVIČIŪTĖ ir istorikas, Vilniaus muziejaus bendradarbis POVILAS ANDRIUS STEPAVIČIUS.

„Vilnius įspūdingas tuo, kad jame matosi daugelis istorinių sluoksnių. Didžiuosiuose Europos miestuose miesto valdžia turėjo pakankamai lėšų, energijos ir laiko pertvarkyti miestus – juos modernizuoti, ištiesinti gatves, sukurti bulvarus, o Vilniuje tam visuomet trūko lėšų, laiko, – pasakoja menotyrininkė R. Antanavičiūtė. – Per daug keitėsi politinės valdžios, kad būtų įmanoma realizuoti tokias pertvarkas. Iš tiesų gatvių struktūroje matosi XIV amžius, matosi vėlesni laikai maldos namuose, XIX amžiaus Šv. Jurgio tiesė ir stačiatikių maldos namai… Tie sluoksniai – jie visi regimi.“

R. Antanavičiūtės manymu, Vilniuje gerokai pasikeitė tai, kad miestas tapo kur kas homogeniškesnis gyventojų tautybės atžvilgiu. Nuo 1985 metų daugiau negu pusė vilniečių yra lietuviai.

Istorikas P. A. Stepavičius, pasakodamas apie XVI–XVIII a. Vilnių, teigia, kad mieste prasidėjus karui ir plintant žiniai, jog į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją įsiveržė maskvėnai, vilniečiai pradėjo bėgti iš miesto. Jie užkalinėjo langines, slėpė, užkasinėjo po žeme savo turtus – nuo asmeninių iki bažnytinių. 1655 m. rugpjūčio 8 d. maskvėnai pasirodė mieste. O po kelerių metų kilo maro epidemija, dar labiau sumažindama ir taip sumažėjusio miesto gyventojų skaičių.

Tinklalaidėje išgirsite:

00:54 – XVI–XVII a. Vilniaus paveikslas ir ką reiškia tuo metu būti miestiečiu.

05:56 – kaip miestą pakeičia tokių naujų centrų kaip VU įsikūrimas.

10:02 – kaip XVI–XVII a. Vilnių patyrė atsikraustę svetimšaliai.

13:26 – kokių kultūrų ir tautų miestiečiai gyveno XVI–XVII a.

18:47 – ar galėjo taip būti, kad Vilniaus nebebūtų.

23:12 – kaip Vilnius atrodo tapęs Rusijos imperijos dalimi.

28:09 – kur XIX a. antrojoje pusėje ir XX a. pradžioje vyko miesto gyvenimas.

30:11 – kaip XIX–XX a. Vilnius plėtojamas architektūriškai.

36:20 – kokios buities inovacijos atsiranda miestiečių kasdienybėje XIX–XX a.

38:54 – kiek senojo skirtingų laikotarpių Vilniaus atsispindi šiandieniame mieste.

46:04 – ką pašnekovams reiškia Vilnius.

48:32 – pašnekovų palinkėjimai Vilniui.

Trijose tinklalaidėse „Vilnius“ kalbamės apie senąjį ir naująjį Vilnių, Vilniaus paveldą, dabartinius miestiečių iššūkius ir miesto ateitį. 

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.