Trečiasis prašymas – palengvinti

Prof. Vytautas Landsbergis. Gretos Skaraitienės / BFL nuotrauka

„Ant pirmo prašymo leido karus, ant antro marus, ant trečio – pažadėjo, bet dar nežinom, kas bus ant ateities...“

Tai Dievas išgirdo ir taip atsiliepė į Žemės prašymus palengvinti! palengvinti! – mat pernelyg žmonių prisidaugino.

Ne tik žemė, bet ir jos dirvonų gyventojas vieversys Dievo prašė, kad žmonės mirtų. „Kad būt daugiau dirvonų gūžtai krauti.“ Planeta be žmonių – geriau.

Iš kur tokia Apokalipsė? Iš lietuvių tautos gelmių, iš nesuvokiamų tautosakos įžvalgų be jokios Maltuso teorijos. Iš senovinių sakmių, kurios po kelių šimtų metų štai skamba dabar kaip aktualios žynių, šamanų pranašystės žmonijai.

Juk ir Šventoji Dvasia kalbėdavo per pranašus.

Kodėl tos nuostabios Felikso Bajoro „Sakmės“ realiai neskamba radijo transliacijose, juk prieš pusšimtį metų skambėdavo? Jau tada pranašavo, kas mūsų ir visų neteisuolių laukia.

Žemė… Dievo prašė palengvinimo, kai žmonių prisidaugino.

Atrodo, tai ir vyksta. Dievas bus išgirdęs vargšės žemelės prašymą.

O dar tų žmonių kvailumas begalinis. Įsiutę novija, žudo vienas kitą.

Viena viltis, vienintelė atasvara – kregždutė. Ji Dievo prašė, kad žmonių kuo daugiau būtų.

Vis dėlto juntame, kad Sutvėrėjas mąsto apie pamatinį žemės prašymą ir savo trečiąjį pažadą.

Paspėliokim.

Dabar vyksta antroji palengvinimo stadija.

Užleidžia marus. Pandemijas.