2020 09 23

Rosita Garškaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

7 min

Trumpas ar Bidenas – ką rinksis JAV katalikai?

D. Trumpas ir J. Bidenas. EPA nuotraukų montažas

Jei lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus laimėtų demokratas Joe Bidenas, jis būtų antrasis katalikas po Johno F. Kennedy, užėmęs svarbiausią politinį postą šalyje. Tačiau beveik pusei Amerikos katalikų priimtinesnis dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas.

Katalikiškai šeimoje ir mokykloje auklėtas 77-erių J. Bidenas atvirai kalba apie savo tikėjimą kaip suteikusį pagrindą politikos vertybėms, ši tema tapo svarbia jo prezidentinės kampanijos dalimi. Trejais metais jaunesnis varžovas iš Respublikonų partijos taip pat siekia tikinčių rinkėjų balsų. D. Trumpo kampanijos žinia priešinga: negali būti katalikas ir demokratas, Demokratų partija – grėsmė religijos laisvei, o pats J. Bidenas – prieš Dievą. Į abiejų kandidatų kampanijas yra įsitraukę aktyvūs katalikai, viešai savo palaikymą kandidatams reiškią vienuolės, o vyskupams įvairiose JAV valstijose tenka drausminti kunigus, pernelyg įsijautusius į politikavimą.

Kokia visuomenė, tokie ir katalikai

„Pew Research Center“ duomenimis, JAV katalikai pagal paramą partijoms yra pasidalinę beveik perpus – 48 proc. prijaučia respublikonams, 47 proc. – demokratams. 2016 m. rinkimuose 52 proc. katalikų palaikė pirmųjų kandidatą D. Trumpą, 44 proc. – antrųjų kandidatę Hillary Clinton.

Amerikos katalikų bendruomenė, sudaranti penktadalį visuomenės, nėra vienalytė – požiūris į dabartinį prezidentą ir partijos palaikymas susijęs su rase ir etniškumu. Pasak „Pew Research Center“, šeši iš dešimties baltaodžių katalikų remia respublikonus, o dauguma ispanų kilmės amerikiečių (68 proc.) remia demokratus. Per praėjusius prezidento rinkimus 64 proc. baltaodžių katalikų balsavo už D. Trumpą, 78 proc. ispanų kilmės katalikų balsavo už H. Clinton. Naujausios apklausos rodo, kad 59 proc. baltaodžių katalikų žada balsuoti už dabartinį prezidentą, 65 proc. ispanų kilmės katalikų sako balsą atiduosiantys konkurentui.

Bendrą JAV visuomenės poliarizaciją politiniais klausimais atspindi ir skirtys katalikų bendruomenėje. Du skirtingi, tačiau iliustratyvūs pavyzdžiai – dėl nuostatų sienos su Meksika ir abortų. Sėkmę rinkimuose atnešusį ir įgyvendinamą D. Trumpo pažadą išplėsti fizinę sieną, skiriančią JAV ir Meksiką, ne kartą kritikavo šalies Vyskupų konferencija (taip pat ir kai kuriuos kitus su migracija susijusius sprendimus), tačiau 81 proc. respublikonus palaikančių katalikų yra už sieną. 91 proc. demokratus palaikančių katalikų yra prieš. Nepaisant aiškaus Katalikų Bažnyčios mokymo apie tai, jog tyčinis nėštumo nutraukimas – nuodėmė, 77 proc. demokratus remiančių katalikų mano, kad abortas turėtų būti legalus visais ar beveik visais atvejais, o 63 proc. respublikonams artimų  katalikų laikosi nuomonės, kad abortas turėtų būti nelegalus visais arba beveik visais atvejais.

Tiek D. Trumpas, tiek viceprezidentas Mike’as Pence’as yra prieš teisėtus abortus ir norėtų, kad 1973 m. Aukščiausiojo teismo sprendimas byloje „Roe v. Wade“, kuriuo abortai įteisinti visose valstijose, būtų panaikintas. Demokratų kandidatas į prezidentus J. Bidenas ir jo favoritė į viceprezidentes Kamala Harris palaiko status quo. Be to, demokratų kandidatas yra pažadėjęs išplėsti abortų finansavimą mokesčių pinigais, panaikinat tai ribojančią vadinamąją Hyde Konstitucijos pataisą.

D. Trumpas ar bent jau jo kampanijos organizatoriai žino, kad turi tvirtą baltaodžių evangelikalų ir „uolių“ katalikų, kurie nuosekliai vadovaujasi Bažnyčios mokymu, eina į Mišias kiekvieną sekmadienį ar dažniau, praktikuoja asmeninę maldą, paramą. Pastaroji grupė, kad ir nedidelė, bet labai motyvuota dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už politiką, kuris pats save įvardija geriausiu Amerikos prezidentu Katalikų Bažnyčios istorijoje ir turi du stiprius kozirius – už religijos laisvę ir prieš abortus. Per ketverių metų kadenciją D. Trumpas žodžiais ir veiksmais parodė, kad šiais dviem klausimais jis pasiryžęs atstovauti savo rinkėjų interesams.

Donald J. Trump. EPA nuotrauka
Donald Trump
EPA nuotrauka

Prioritetų hierarchija?

JAV Katalikų Vyskupų Konferencija nepalaiko nė vieno kandidato ar partijos, nes pozicijos užėmimas pažeistų tiek JAV Konstituciją, tiek Bažnyčios mokymą. Katekizme rašoma: „Bažnyčios ganytojams nedera tiesiogiai dalyvauti politinėje veikloje ir organizuoti socialinį gyvenimą. Tuo užsiimti drauge su kitais piliečiais turi savo iniciatyva veikiantys tikintys pasauliečiai; tai – jų pašaukimo dalis.“ (2442) Ganytojų pareiga – formuoti pasauliečių sąžines, todėl Amerikos vyskupai 2007 m. paskelbė dokumentą „Formuojant tikinčiųjų piliečių sąžines“. Įžanginiame 2019 m. atnaujinto dokumento žodyje paaiškinama, jog jis toks pat aktualus ir dabar bei kartojama, kad visų katalikų, net tik siekiančių politinių postų, dalyvavimas partijų ar kitų grupių veikloje turėtų būti suformuotas tikėjimo, o ne atvirkščiai.

Bet jei nė vienas iš kandidatų nėra puikus veikimo pagal Bažnyčios mokymą pavyzdys, kuriam iš jų visgi atiduoti balsą lapkričio 3 d.? Nes rinkimuose dalyvauti svarbu, kaip mokoma Katekizme: „Klusnumas valdžiai ir bendra atsakomybė už bendrąjį gėrį moraliniu lygmeniu įpareigoja mokėti mokesčius, naudotis rinkimų teise, ginti šalį…“ (2240) Ar yra prioritetų politikoje hierarchija, kylanti iš katalikų tikėjimo?

Iš JAV vyskupų dokumento susidaro įspūdis, kad aborto klausimas yra svarbiausias, nes minimas pirmiausia ir atskirai nuo kitų blogybių: „Aborto grėsmė išlieka ryškiausiu prioritetu, nes jis yra nukreiptas prieš gyvybę, nes įvyksta šeimos šventovėje, nes jau sunaikino daugybę gyvybių. Sykiu negalime atmesti ar ignoruoti kitų rimtų žmogaus gyvybei ir orumui kylančių grėsmių, tokių kaip rasizmas, ekologinė krizė, skurdas ir mirties bausmė.“

2004 m. tuometinis Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Josephas Ratzingeris JAV vyskupams rašė, ką daryti su katalikais politikais, kurie „nuosekliai agituoja ir balsuoja už įstatymus, leidžiančius abortą ir eutanaziją“. Ganytojai turėtų su jais susitikti, pristatyti Bažnyčios mokymą ir informuoti apie tai, kad jiems nedera priimti Eucharistijos, kol viešai ir oficialiai prisideda prie sunkios nuodėmės, įspėti, kad priešingu atveju Šventąją Komuniją priimti bus draudžiama. Pernai kaip tik taip ir įvyko, kai Pietų Karolinos valstijoje kunigas neleido priimti Komunijos J. Bidenui.

Kita vertus, minėtas J. Ratzingerio tekstas baigiamas pastaba, kad katalikas rinkėjas yra nevertas priimti Komunijos tik tuomet, jei balsuoja už kandidatą būtent dėl jo liberalios pozicijos abortą ir / ar eutanazijos klausimu. „Jei katalikas nepritaria kandidato palankiam požiūriui į abortą ir / ar eutanaziją, bet balsuoja už jį dėl kitų priežasčių, tai laikoma neesminiu bendradarbiavimu [su blogiu], kuris gali būti leistinas esant atitinkamiems motyvams“, – rašoma tekste.

Tokią galimybę formuluoja ir JAV vyskupai, teigdami, kad balsavimas už kandidatą, kurio pozicija ar veiksmai yra „iš esmės blogi“ (ang. intrinsically evil) (pavyzdžiui, remiantys abortą, eutanaziją, pagalbą nusižudant, tyrimus su žmogaus embrionais, žmonių klonavimą, genocidą, kankinimus, darbuotojų ar vargšų engimą, santuokos apibrėžimo keitimą, rasistinį elgesį), leidžiamas tik tuo atveju, kai yra kitų itin rimtų moralinių motyvų, bet ne dėl siaurų interesų, partinių preferencijų ar moralinio blogio ignoravimo.

Ar už J. Bideną balsuosiantys katalikai turi rimtų priežasčių nepaisyti jo nuostatų dėl abortų, pavyzdžiui, nesuvesti viso Bažnyčios mokymo į šį vieną klausimą, o gal tiesiog ignoruoja Bažnyčios mokymą? Ar politikoje pirmiausia dalyvauja kaip vienos partijos / kandidato rėmėjai (arba kitos / kito nekentėjai), nustumdami katalikišką tapatybę į antrą planą? Iš kitos pusės – ar D. Trumpo palaikytojai įsitikinę, kad šis politikas saugos kitų žmonių gyvybę ir orumą, pavyzdžiui, migrantų, vargšų, juodaodžių, sieks kitų visuomenei reikalingų gėrių? Ar dabartinio prezidento būdas, sprendimai ir žiaurumas kritikų atžvilgiu nerodo tiesiog antikrikščioniško gyvenimo pavyzdžio?

Joe Biden
Joe Biden. EPA nuotrauka
Joe Biden
EPA nuotrauka

Už Bideną, prieš Bideną ir už respublikonus

Štai du skirtingi atsakymai iš populiaraus amerikiečių jėzuitų dienraščio „America Magazine“.

Johnas Carras, daugiau nei du dešimtmečius dirbęs JAV vyskupams ir prisidėjęs rengiant minėtą dokumentą „Formuojant tikinčiųjų piliečių sąžines“, balsuos už demokratų kandidatą. Jo teigimu, Amerikos vyskupams trūksta vienybės, pajėgumo ir suvokimo, kad būtina atnaujinti dokumentą pagal Pranciškaus pontifikato akcentus – įtraukti naujas grėsmes žmogaus orumui, gyvybei ir net pačiai demokratijai. Apaštališkajame paraginime „Gaudete et et exsultate“ apie pašaukimą į šventumą šiuolaikiniame pasaulyje popiežius rašo:

… [G]inti nekaltą negimusią gyvybę būtina aiškiai, tvirtai ir karštai, nes čia ant kortos pastatytas visada šventos žmogaus gyvybės kilnumas, ir to reikalauja meilė kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo vystymosi pakopos. Tačiau ne mažiau šventa ir gyvybė vargšų, kurie jau gimę ir susiduria su skurdu, apleistumu, išstūmimu, prekyba žmonėmis; ligonių ir garbaus amžiaus žmonių, stokojančių dėmesio, susiduriančių su paslėpta eutanazija, naujomis vergijos ir visokiausio atmetimo formomis.

Neįtraukę šios Pranciškaus citatos į dokumentą ir įvardiję abortą kaip „ryškiausią prioritetą“, JAV vyskupai, anot J. Carro, padarė klaidą. Jo nuomone, esminis išbandymas katalikams yra ne tik pripažinti negimusio vaiko žmogiškumą, bet ir visišką kitų rasių žmonių lygybę bei neteisingumą išgyvenančiųjų orumą.

Du esminiai blogiai JAV politikoje, J. Carro teigimu, šiandien yra abortai ir rasizmas. Abiem klausimais kandidatai į prezidentus skiriasi kaip diena ir naktis. Visgi prezidentas renkamas ne tik dėl konkrečių klausimų, bet ir dėl savo asmenybės ir vadovavimo stiliaus. Dabartinis prezidentas, anot jo, yra susižavėjęs savimi, neatsakingas ir jam stinga empatijos. Tai, kaip jis kalba apie moteris, kitų rasių žmones, žiniasklaidą, politinius oponentus ir kariuomenę, J. Carrui atrodo nepriimtina, kaip ir D. Trumpo nesugebėjimas reaguoti į COVID-19 sukeltą krizę, kurio pasekmės buvo mirtinos. Religija jam – tik instrumentas, o jo gyvenimas, regis, pažeidžia daugumą iš dešimties Dievo įsakymų, ypač „melagingai neliudyk“. J. Bidenas, pasak jo, sieks bendrojo gėrio, gins demokratijos institucijas, padės visuomenei atsigauti ir gyti, užtikrins visiems sveikatos apsaugą, gerbs imigrantus ir pabėgėlius. J. Carras balsuos už Bideną ne dėl jo požiūrio į abortą, bet nepaisydamas jo.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

J. Carrui atsakymą parašė jo buvęs kolega Vyskupų konferencijoje Jaydas Henricksas, kuriam sąžinė neleidžia balsuoti už J. Bideną. Jis nepalaiko D. Trumpo, dar nežino, ar įrašys kito kandidato pavardę biuletenyje ar visgi balsuos už Trumpo administraciją, tačiau yra įsitikinęs, kad katalikai negali rinktis demokratų kandidato. Nemažą lobistinės veiklos patirtį sukaupusio autoriaus nuomone, rinkimuose svarbiausios ne asmenybės, o partijos: respublikonai pagal konkrečius politinius klausimus ir jų svarbą bendrojo gėrio ir žmogaus teisių kontekste yra arčiau katalikiškos etikos nei demokratai. J. Henrickso teigimu, kalbėti reikia ne tik apie tai, kad respublikonai teisūs dėl abortų, bet ir daugeliu kitų klausimų, pavyzdžiui, veikimo dėl religijos laisvės, santuokos gynimo, paramos katalikiškoms mokykloms, įsipareigojimo palaikyti tvarką ir teisingumą. Rūpinimasis vargšais, migrantais, aplinka turi būti svarbūs katalikams rinkėjams, tačiau jie yra laisvi pasirinkti, kurios partijos ir koks būdas tinkamesnis susijusias politikas įgyvendinti.

Autorius sutinka, kad dabartinis Amerikos prezidentas nesugeba efektyviai spręsti rasizmo keliamų problemų. Pasak jo, tai viena didžiausių jo kadencijos nesėkmių, tačiau tiek respublikonai, tiek demokratai, užuot išnaudoję šį klausimą politiniams tikslams, turėtų stiprinti piliečių bendrumą. Jis abejoja J. Bideno integralumu – kaip galima suprasti negimusio kūdikio gyvybės vertę ir drauge žadėti abortų finansavimą valstybės lėšomis? Kol demokratai nepatirs grėsmės prarasti katalikų balsų, tol jie ir nepergalvos propaguojamos mirties kultūros, išpuolių prieš religijos laisvę ir kitų klausimų, įsitikinęs autorius.

Savo tekstą J. Henrickas užbaigia mintimi, kad atiduotas balsas prezidento rinkimuose geresniu kataliku nepadarys. Kristaus užtemdyti neturėtų nei partija, nei kandidatas ar ideologija.

Amerikos katalikai balsuos tiek už respublikonus, tiek už demokratus. Tai – jų sąžinės reikalas.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.