Trylikametė migrantė: „Noriu pradėti naują gyvenimą Lietuvoje“

Migrantė mergaitė Baltarusijos-Lenkijos pasienyje. Asociatyvi EPA nuotrauka

„Aš jaučiuosi įkalinta. Mes, čia uždaryti vaikai, kenčiame. Kasdien matau vaikų, kurie savyje kaupia pyktį, verkia“, – tai balsas trylikos metų mergaitės, kuri su savo šeima gyvena viename iš užsieniečių registravimo ir migrantų laikino apgyvendinimo centrų Lietuvoje. Šis balsas nuskambėjo Šiaurės ir Baltijos šalių konferencijoje „Vaikui draugiška visuomenė“ lapkričio 17–18 dienomis Vilniaus rotušėje.

Tarptautinės konferencijos tikslas buvo suburti ekspertus ir praktikus iš Šiaurės ir Baltijos šalių, kad jie pasidalintų žiniomis ir gerosiomis praktikomis stiprinant vaikų gerovę, ypač skiriant dėmesį integruotai vaikų apsaugai bei teikiant pirmenybę labiausiai pažeidžiamiems vaikams. Unikalus konferencijos bruožas – skambėję vaikų ir jaunuolių balsai.

Diskusija įvyko šiuo metu itin reikšminga ir Lietuvoje aktualia tema „Migrantų vaikų vaiko teisės“. Diskusiją moderavo Aušra Raulušonytė – edukatorė ir vystomosios komunikacijos ekspertė iš Menų agentūros „Artscape“. Agentūra jau penkerius metus dirba su integracijos programomis užsieniečiams bei per profesionalaus meno ir edukacijos užsiėmimus puoselėja bendruomenių sąveiką, aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Prasidėjus migrantų krizei Lietuvoje, „Artscape“ nieko nelaukdama sureagavo į vaikų ir šeimų poreikius migrantų stovyklose, pradėjo vykdyti kūrybines misijas ir dirbti tiesiogiai su prieglobsčio prašančiais migrantais.

Menininkai ir edukatoriai, dirbdami su įvairaus amžiaus grupėmis, pasitelkia meną kaip komunikacijos priemonę kontekste, kuriame dėl kalbų ir kultūrinių skirtumų gali būti sunkiau užmegzti pasitikėjimu grįstą abipusį ryšį. Vaikams svarbu suteikti galimybę tiek patiems ugdyti įgūdžius, tiek matyti savo tėvus veiklius ir kuriančius, nes vaikai mokosi požiūrio į pasaulį iš jų.

„Artscape“, dirbdama su migrantų bendruomene, suteikia galimybę reflektuoti išgyvenamus jausmus. Nors po kūrybinių misijų pastebimas pozityvus šeimų komunikacijos ir vaikų nuotaikų pokytis, „Artscape“ tikina, kad vaikų gerovei to neužtenka. Ankstyvosios vaikystės laikotarpiu vaikas turėtų formuoti pagrindą, užtikrinantį gebėjimus manevruoti daug reikalaujančiose švietimo sistemos programose. Paaugliai turėtų stiprinti savivertės jausmą, kad vėliau sklandžiai įsilietų į visuomenės gyvenimą.

„Mano svajonė – tapti mokslininke. Norėčiau mokytis dalykų, kurie padėtų pasiekti šią svajonę. Pavyzdžiui, norėčiau domėtis mokslo atradimais. Todėl man reikia galimybės ištrūkti iš čia, būti ten, kur galėsiu mokytis, kur galėsiu daugiau sužinoti“, – kalbėjo trylikametė. Mergaitės tėvai sutiko, kad ji dalyvautų konferencijoje, nes jie nerimauja dėl jos ateities. Jie sako padarysiantys viską, kad jų dukra galėtų siekti savo svajonių.

Diskusijos metu buvo akcentuotas tėvų įsitraukimo vaidmuo, užtikrinant vaikų psichologinę gerovę. Mia Stavling, Stokholmo Atvirų darželių atstovė, pristatė Atvirų darželių idėją, kuri keičia vaikų ir šeimų gyvenimus Šiaurės šalyse. Atviri vaikų darželiai – tai šeimų centrai, į kuriuos tėvai su vaikais gali patekti bet kada, čia mokosi, kaip bendrauti su savo vaikais, kaip padėti jiems priprasti prie gyvenimo naujoje šalyje, kaip atpažinti jų talentus. Atviri darželiai orientuoti tiek į šeimas, turinčias migracijos patirties, tiek šeimas, patiriančias sunkumų auginant ikimokyklinio amžiaus vaikus. Mia Stavling pasidalino patarimu, kad dirbant su migrantų vaikais ir šeimomis svarbu atkreipti dėmesį į kiekvienos šeimos individualumą, istoriją, kultūrinį unikalumą. Pažinti reiškia suprasti. Tik suprantant, kodėl kiekviena šeima ar žmogus migruoja, galima sukurti veiksmingas gerovės paslaugas ir stebėti efektyvią integraciją.

Tačiau migrantai vaikai ir paaugliai ne visada patenka į naują šalį kartu su tėvais. Faridas Hazara yra Nelydimų nepilnamečių asociacijos vadovas Geteborgo padalinyje. Asociacija, kuriai vadovauja tie, kurie patys kažkada atvyko į Švediją nelydimi tėvų, siekia sukurti ryšius tarp į Švediją atvykusių nelydimų vaikų, paauglių ir bendruomenių, užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių susitarimų nelydimų paauglių prieglobsčio prašymo procesuose. Faridas Hazara pabrėžė, kad ant nelydimų vaikų ir paauglių pečių krinta milžiniška atsakomybė migruojant, prašant prieglobsčio ir pradedant gyvenimą naujoje šalyje.

2021 metų vasarą UNICEF paskelbė 2020 metų vaikų migracijos statistiką. 36 milijonai vaikų migravo tarp šalių ir dar 23 milijonai buvo perkelti savo šalies viduje.

Vaikus migrantų stovyklose atstovaujanti paauglė dalinosi savo pozityviomis mintimis apie Lietuvą: „Aš noriu pradėti naują gyvenimą Lietuvoje. Man reikia laisvės, kad galėčiau kuo nors tapti. Ateityje aš noriu didžiuotis Lietuva kaip savo šalimi.“ Jauni migrantai, pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai yra unikalus, neišnaudotas talentų, idėjų ir ryžto šaltinis. Jau patyrę gyvenimo išbandymų, migruodami šie vaikai ir paaugliai yra atsparūs, motyvuoti vidujai ir turintys didžiulį potencialą išspręsti kai kuriuos iš didžiausių šiandienos globalaus pasaulio iššūkių.