Trys Brazilijos čiabuvių bylos vis dar laukia lemiamo sprendimo

Anksčiau kova už savo teises dažnai būdavo tik vietinė, kokioje nors savivaldybėje (kurios teritorija, tiesa, gali būti triskart didesnė nei Lietuvos). Dabar jau visa čiabuvių šalis stoja už savo teises, kultūrą, kalbas, mokslą, sveikatą ir apskritai išlikimą, ypač padedama čiabuvių misionierių tarybos, apimančios dideles šalies teritorijas. Ir dabar daugiau nei 175 tautų atstovai gyvena šioje stovyklavietėje ir protestuoja minėtoje Brazilijos miesto erdvėje.

„Brazilijos motina yra čiabuvė“, – skelbia moterų žygis. Į eiseną jų susirinko 5000 – iš įvairių tautų, genčių ir kultūrų, nuo prieš šimtmečius valstybei žinomų iki neseniai ryšius su valstybe užmezgusių. Čia jos kovoja už savo žmonių sveikatą, vaikų mokslą, moterų teises ir galimybes, šeimų saugumą. Nešinos plakatais, pasipuošusios pagal savo papročius plunksnomis, audiniais, karoliais ir visomis spalvomis, drąsiai žengia tarp didžiulių pastatų, plačių gatvių. Ši kova, iš tikrųjų, yra už savo ir savo šeimų bei kultūros gyvybę.

„Protestuojam, kad išliktume“, – skelbia pirmasis čiabuvių 700 studentų forumas toje pat sostinėje, žygiuodamas Ministerijų prospektu. Šis sambūris vienija ne tik indėnus universitetų studentus, bet ir dar dvi kultūrines bendruomenes. Kilimbolai – palikuonys afrikiečių vergų, pabėgusių iš vergijos prieš šimtmečius, savo gyvenimą gyvenantys toli nuo miestų, dabar vis labiau dalyvaudami krašto reikaluose. Jie išvystė savo kultūrą, papročius, valgius, gyvenimo būdą.

Paupiniai – gausiuose paupiuose gyvenantys žmonės, įprastai kilę iš čiabuvių indėnų ir per šimtmečius atvykusių europiečių ar kitų šalių  atstovų, prisijungę, įsigyvenę, išvystę savo kultūrą. Kaip mūsų vaikai  važinėjasi triratukais, dviračiais ar paspirtukais, taip čia vaikučiai didžiulėje upėje ramiai luotus ir valteles irkluoja į mokyklą ar pas kaimynus. Šių trijų sluoksnių studentai yra neturtingi, jų šeimos ekonomiškai nepajėgios siųsti vaikų mokytis į universitetus. Studentų forumas reikalauja lygių teisių, t. y. stipendijų šių trijų luomų jaunimui ir jauniems suaugusiesiems.

Šį ketvirtadienį Brazilijos sostinėje taip pat protestavo Žemdirbių kelias (Via Campesina), minintis 25 veiklos metus. Ši organizacija gina žemdirbius, bežemius, jaunus ūkininkus, smulkius ūkius ir kovoja dėl nepriklausomų maisto išteklių Brazilijoje. Du šimtai žmonių iš šešių šalies regionų simboliškai užėmė milžiniškų pramoninių ūkių įmonės „Aprosoja“ būstinę. Sojos, cukrašvendrių  ir kukurūzų augintojai spaudžia naikinti miškus, išsireikalauja iš valdžios leidimų naudoti įvairius pesticidus, chemines trąšas. Dėl „Aprosojos“ spaudimo valdžia nepriėmė anksčiau žadėto įstatymo, kuris turėjo remti smulkius ūkius bei kaimus.

Moterų žemdirbių sąjunga skelbia apie maisto išteklių trūkumą, kurį, Jungtinių Tautų duomenis, patiria 125 mln. gyventojų (iš viso Brazilijoje yra 212 mln. gyventojų). Šiems žemdirbiams priklauso ir kilombų kaimai (pabėgusių iš vergijos afrikiečių palikuonių kultūros gyvenvietės).

„Jokių laiko apribojimų“, – skelbia dar viena grupė – 7000 čiabuvių iš 175 tautų ar genčių. Mat po karinės diktatūros laikotarpio (maždaug 1965–1985 m.) buvo įtvirtinta nauja Brazilijos Konstitucija, teigianti, kad čiabuvių tradicinės žemės yra neliečiamos ir saugomos. Žinoma, medkirčiai, auksakasiai, milžiniški sojos ūkiai ir galvijų pramonė į tas žemes veržėsi nuo seno, o taip pat ir dabar. Valstybės Aukščiausiasis Teismas gegužės mėnesį turėjo atsakyti į klausimą dėl čiabuvių žemių taisyklės galiojimo – ar tos teritorijos buvo ir yra neliečiamos visais laikais, ar tik nuo 1988 metų.

Jeigu būtų nustatyti konkretūs metai – 1988 m. ar kiti – visa tai, kas iš čiabuvių iki tol buvo nusavinta, taptų teisėta pramonės nuosavybe, jos jau nebegalėtum apkaltinti. Saugoti būtų įmanoma tik tai, kas buvo sunaikinta ar niokojama per pastaruosius 33 metus. Visa gi yra susiję ir su Amazonijos miškų ir gamtos likimu. Jeigu viskas liktų kaip dabar Konstitucijoje, be datos, tai visi čiabuvių žemių ir gyvybės nuostoliai taptų neteisėti, apkaltintini, ir čiabuviai  dar galėtų atsikovoti savo erdvę, išteklius, teisę į švarų vandnenį bei kitas teises.

Teismas atidėjo sprendimą iki rugpjūčio, nes jam nepritarė vienas teismo narys, tad nuosprendis liko nepaskelbtas.